Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
namas
.
Rezultatai
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Baltų kalbų iranizmu Trubačiovas [Э (1965) 1967 17 t.] laiko
nãmas
, pl.
namai̇̃
‘Haus, Wohnung’, la.
nams
‘iš tiesių karčių pastatyta kūgio formos vasarinė dalis, virtuvė, priepirtis, troba, namas’ (reikšmės plg. Fraenkel 482), kuriuos kildina iš iran.
*nam-
(~ av.
nmāna-
greta
dəmā̆na-
‘būstas, namų židinys, namai’). […] Tačiau cituoti bl. dariniai aiškintini tiesiogiai kilę iš gerai paliudytos bazės
*domo
atitink.
*dəmo-
(tai
*dō̆m-
,
*dm̥-
,
*dm-
tematizavimas) su
d-
>
-n
kaita nustatytoje pozicijoje (plg. Fraenkel 483 ir Pokorny 198 t.), tad nuomonė, jog čia iranizmas ir jog lie. vokalizmas yra antrinis, atrodo paviršutiniška. Iran. praforma veikiausiai yra
*dmāna-
, o tai Trubačiovo pasiūlyto aiškinimo tikėtinumą dar labiau sumažina.
Šaltinis:
Cvetko-Orešnik 1983
, 216
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. turi paveldėtą ide.
*dom-o-
, bet su pakeistu žodžio pradžios priebalsiu:
nãmas
, paprastai pl.
namai̇̃
(
n
–
m
[224] dėl asimiliacijos iš
d
–
m
). Tai
o
-kamienis žodis kaip ir gr.
δόμος
, s. i.
dámā-
. Senas loc. sg.
namiẽ
(dabar prieveiksmis; plg. lo.
domī
) taip pat yra archajiškame dūrinyje
namié-ga-s
‘namiškis’, pažodžiui ‘triūsiantis, bėgiojantis po namus’ (antrasis komponentas yra iš
*gᵘ̯ā-
≥ lie.
gó-ti
‘eiti’, plg. s. i.
agre-gá-
‘einantis priekyje’). Paralelinį
-u-
kamieną (lo.
domus
ir s. sl.
domъ
,
-u
) rodo dūrinys
namù-darbis
‘namų darbininkas’, taip pat įdomus žodis
namūn-ai̇̃tis
‘šeimininko sūnus’, kuris suponuoja pamatinį
*namūnas
‘šeimininkas’, plg.
namūnai
pl. ‘namiškiai’. Šį darinį galime lengvai interpretuoti kaip
-no-
vedinį iš loc. sg. formos
*namuo
≥
*namū
(plg. lie. trm.
turguõ
‘turguje’ iš
tur̃gus
) ir sutapatinti su vedų vediniu
dámū-nas
‘namiškis, priklausantis giminei’ iš loc.
*damū
, plg. lo.
domū
greta
domī
. Lietuvių k. taip pat randame šaknies
*dem-
/
*dom-
nykstamąjį ir pailgintą laipsnius:
*dm̥-
≥ baltų
*dim-
arba
*dum-
, plg. 1) s. lie. ir trm.
dimstis
‘kiemas’, asmenvardį
Dim-gailas
(greta
Nam-gailas
) ‘gailintis namų?’; 2) žem.
nùmas
iš
*dumas
¹⁸ [¹⁸ plg.
*dm̥-
: gr.
δά-πεδον
‘gruntas, žemė, grindys’, s. isl.
topt
,
tumpt
‘laisvas plotas, kiemas’ iš
*tum-fetiz
≤
dm̥-ped-
]. Pailgintas laipsnis
*dēm-
: lie. trm.
apý-dėm-ė
‘sklypelis, sklypas aplink trobą’ (Juška), pavyzdžiui, ‘vieta aplink namą’, plg. s. lie.
apidamė
:
*damas
ir naują bendrinės kalbos
apý-namė
:
nãmas
. Latviai ‘namo’ pavadinimą (la.
māja
) pasiskolino iš estų
mãja
, o senasis
nams
la. kalboje reiškia ‘laikinas statinys, lauko virtuvė’ ir pan.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 224–225
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Lie.
nãmas
,
namai̇̃
, la.
nams
greičiausiai priklauso prie žodžiui
dimstis
giminiškų žodžių grupės. Pagal Endzelin BSL XXXIII 163 bei Fraenkel LP IV 100 ir LEW 482–483 priebalsis
n-
atsirado dėl tokio tipo žodžių junginių įtakos:
darýti nãmą
, la.
darît namu
. Disimiliacija
d
…
d
>
d
…
n
/względnie/
n
…
d
.
Šaltinis:
SłPr
IV, 98–100
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
[Nauji autoriaus siūlomi baltų kalbų skoliniai iš iranėnų:] lie.
nãmas
,
namai̇̃
, la.
nams
‘palapinė, namas, virtuvė lauke’ siejasi su ir.
*nam-
(plg. av.
nmāna-
šalia
dəmā̆na-
‘namas, būstas’ [Bartholomae 1090]). Lie. žodis atspindi asimiliacinį ide. namo pavadinimo variantą, kuris žinomas vien ir. kalbose ir pastarosiose jis < ide.
*domo-
. Žem.
numai̇̃
‘namas’ (retsykiais laikoma atitinkamu (
*ə
:
*o
) [Fraenekl I 482] senosios balsių kaitos laipsniu) ypatingai suartėja su iranėnų
*nəm-
.
Šaltinis:
Трубачев 1965 (1967)
, 17
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Esu iškėlęs (Lingua Posnaniensis 1977, XX, 11, išnaša 4) ide. šakninio daiktavardžio
*dom-
‘nuclear family’ paradigmą, kuri per nulinio laipsnio pavyzdžius
*dm-
>
*nm-
vedė į pradinį
n-
. Ankstyvajai baltų fonetikai verta padaryti tolesnį pastebėjimą: po paprastos asimiliacijos pereina į nazalinę
m
artikuliaciją. Baltų šis [virtimas]
*d-
>
n-
įvyko padedamas artikuliacinio artimumo, kuris leido
*ˀn
>
d-
, matomą lytyse
devyni
ir
debesis
, – apie ką rašiau Chicago Linguistic Society Book of Squibs, 1977, 46–48. Aš manau, kad grandinėje
*déms
(Gen. sg.) →
*dmós
>
*nmes
etc. galėjo būti tarpinė stadija
*ˀnmés
.
Šaltinis:
Hamp 1980
, 44
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Lie.
nãmas
, la.
nams
vieni tyrinėtojai sieja su s. sl.
domъ
, r.
дом
, skr.
dámaḥ
, gr.
δóμος
, lo.
domus
, arm.
tun
, baltų kalbų konsonantizmo skirtumą aiškindami disimiliacija. Kiti – lie.
nãmas
, la.
nams
linkę sieti su gr.
νομóς
‘ganykla, gyvenamoji vieta, buveinė’, gr.
νέμω
‘apgyvenu, apdirbu, valdau’, gr.
νομεύς
‘piemuo’. Sabaliausko nuomone, labiau įmanomas lie.
nãmas
siejimas su ide. namo pavadinimu, nes žodžio pradžios
d-
ir
n-
kaitaliojimasis gana įprastas reiškinys.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1970b
, 47
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Bezlajaus (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, II: K–O, Ljubljana, 1982) nuomone, slov.
odnȅs
‘stogo nuosvyra’ (<
o-dъmn-esъ
) turi atitikmenų tik bl. kalbose, plg. la.
nams
, lie.
nãmas
. Mums atrodo, kad slov.
odnȅs
greičiausiai remiasi veiksmažodžiu
odnesti
‘išnešti, nunešti į šalį’.
Šaltinis:
Куркина 1983 (1985)a
, 187
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
[Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. Asimiliacija:] Lie.
nãmas
‘Haus’, la.
nams
< ide. *
domo
- ‘Bau’ (plg. gr. δόμος ‘Haus’; arba *
nama
- dėl metatezės iš *
mana
-, plg. s. av.
dəmāna
, n. av.
nmāna
< *
dm‑ono
-?).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008
, 408
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
Kartais obstruentiniai sprogstamieji kaitaliojasi su neobstruentiniais priebalsiais, t.y. nosiniais arba sklandžiaisiais: keletas sporadinių ide. ‘skardžiųjų’ ir šių garsų kaitų pvz., *
d
~ *
n
: sl. *
domъ
, lie.
nãmas
.
Šaltinis:
Kümmel 2012, 304
Antraštė:
nãmas
Straipsnelis:
žr.
namūnaitis
Šaltinis:
Olsen 2010b
, 186
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas