Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: brukti, bobrus, kulna.

Antraštė:

brùkti

Straipsnelis:

žr. braukti

Šaltinis:

Safarewicz SJ 246–247

Antraštė:

brùkti

Straipsnelis:

žr. bruknė

Šaltinis:

Urbutis 1958, 217

Antraštė:

brùkti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] *brauki̯ō ‘trinu, šluostau’ : baltų kalbų grupėje es. l. padaromas su balsiu u (lie. brukù). Su juo susijęs iteratyvinis vedinys braukaũ. Slavų kalbose galinis šaknies segmento elementas yra s, kuris tikriausiai yra prokalbės k’ tęsinys, nes panašų svyravimą randame formose su k’ ir k: le. (po-)bruszę greta r. brokátь (lit. brosátь. Kaip rodo išplėtimo elementas k’ : k, čia turime reikalą su archajiškomis formomis. Pamatu buvo paveldėta forma be plėtiklio, tai rodo lie. briáujuos, briáutis ir bráujuos, bráutis. Šio žodžio šaknis yra žinoma keltų kalbose (air. brúim) ir germanų kalbose. Todėl reikia padaryti išvadą, jog veldinio pagrindu įsigalėjo pirminis žodis, baltų-slavų epochoje buvo išplėstas k’ arba k, kuris buvo veiksmažodžių darybos pagrindas. Šis žodžių darybos procesas turi būti labai senas, nes, pirma, reikia nustatyti laiką, kai dar buvo galima liežuvio užpakalinių ir palatalinių priebalsių kaita ir, antra, kai šis plėtiklis k’ : k galėjo būti vartojamas kaip įprastas žodžių darybos elementas. Es. l. su redukuotu vokalizmu išsirutuliojo iš aoristinių vedinių (plg. lie. brukaũ, preteritas). Bet ir es. l. su priesaga -i̯o- (lie. braukiù) nesukelia pirminės darybos įspūdžio. Todėl galima manyti, kad formantas k’ (k) pirmiausia atsirado aoristinėse formose, iš kurių vėliau paplito kitose formose, kurios daromos iš aoristo formų. Visa tai įvyko seniai, artimais praide. laikais ir tęsėsi gana ilgai.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 246–247

Antraštė:

brùkti

Straipsnelis:

Lie. brùkti, la. brukt ‘išlukštenti, ištrupinti’, brucinât ‘nušveisti, nutrinti’, atliepiniai slavų kalbose: s. sl. brъsnǫti ‘nuskusti, nugramdyti’, slov. bŕsniti ‘ištraukti; atstumti’, r. dial. бро́снуть ‘valyti (braukti) linus, kanapes, avižas’.

Šaltinis:

SłPr I, 399

Antraštė:

brùkti

Reikšmė:

įsprausti

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentuminiai elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] *brъkati // *brъsati ‘mesti’ etc., alternatyvi forma su s ≤ *k reiškia ‘valyti’, tiktai r. brosát’ / brokát’ ‘mesti’; lietuvių, taip pat kentuminė forma, brukù, brùkti reiškia ‘įsprausti’ (Shevelov, A prehistory of Slavic, 1964, 142). Pokorny IEW, 170 rekonstruoja *bhreu-k̑(-k)- ‘glostyti, braukyti, (pa)liesti’ ir priduria „wohl Erweiterung von bhreu-1. „mit scharfem Werkzeug schneiden“; veiksmažodis yra tiktai baltų – slavų kalbose. Pagrindine slavų forma turėtume laikyti *brьknǫti (plg. piet. sl. duomenis, pvz., bŕknuti ‘mesti šalin’ etc.), kuri daro suprantamą antrinį *brykajǫ, brykati (žr. Berneker SEW, 93). Labiau pažymėtina satəm paralelė *brьsnǫti, [55] *brysati su pagrindine reikšme ‘skusti, valyti’ yra (žr. Berneker SEW, 90). Ši sateminė forma išlaikė senesnę (pirminę) reikšmę ‘skusti, valyti’ etc. Tiktai rytų slavai turi antrinį išvestinį žodį *brьs, pvz., r. brosát’, brósit’ reikšme ‘mesti’.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 455–56

Antraštė:

brùkti

Reikšmė:

mušti

Straipsnelis:

brokis E. 165 ‘smūgis’ (jeigu o <u) : lie. brùkti Jušk., brūklỹs ‘mušamasis’, braukis ‘smūgis’, la. brùce ir kt. žr. Walde Pokorny II, 197.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 190

Antraštė:

brùkti

Straipsnelis:

žr. buožė

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 205

Antraštė:

brùkti

Straipsnelis:

Žodžiai brùkti, braũkti yra tęsiniai ide. (bl.-sl.) *bhreu-k-(/-k̑-), išplėsto iš ide. *bhrē̆- ‘rėžti, braukti’ (kuris savo ruožtu – plėtinys iš ide. *bher- ‘aštriu įrankiu doroti – pjauti, skelti, rėžti, trinti’), ir tik tuo vadovaujantis reikėtų parinkti giminaičius slavų kalbose.

Šaltinis:

Urbutis 1998f, 299

Antraštė:

brùkti

Reikšmė:

hineinschieben, hineindrücken, hineinstekken, einzwängen

Straipsnelis:

Lie. brùkti (brukù, brukaũ), la. brukt ‘(nu)trupėti, (nu)byrėti, (į)lūžti, nukristi, nubyrėti, atlūžti’, la. braukt ‘brukti’ yra giminiški su bulg. brъ́kna, brъ́kam ‘(ranką) ištiesti, įbrukti, įkišti’, s.-kr. bŕknuti, bȓknȇm ‘įmesti, išmesti’ (< sl. *brъk- ‘(ranką) brukti’). Nuo šių baltų ir slavų kalbų žodžių (dėl semantikos ar fonetinių skirtumų) skirtini bulg. homonimas brъ́kna, brъ́kam ‘mušu sviestą’, s.-kr. bŕkati br̃čẽm ‘pulsuoti, suktis’, r. bórkat’ ‘stumti, mušti’ [ir kt.] (< sl. *bъrk- ‘stumti, sumušti’).

Šaltinis:

Duridanov 1971, 50–51