Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: braukti, kairyga, bebrius, rubuila, gungla, skujas, ryslus, raumuo.

Rezultatai

Antraštė:: braũkti
Straipsnelis:: žr. braukis
Šaltinis:: Топоров ПЯ

Antraštė:: bráukti
Straipsnelis:: žr. briautis
Šaltinis:: Stang 1970, 212-215

Antraštė:: braũkti
Straipsnelis:: [Norint nustatyti bendras baltų–slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų–slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] brauki̯ō ‘trinu, šluostau’: baltų kalbų grupėje es. l. padaromas su balsiu u (lie. brukù). Su juo susijęs iteratyvinis vedinys braukaũ. Slavų kalbose galinis šaknies segmento elementas yra s, kuris tikriausiai yra prokalbės k’ tęsinys, nes panašų svyravimą randame formose su k’ ir k: le. (po-)bruszę greta r. brokátь (lit. brosátь. Kaip rodo išplėtimo elementas k’ : k, čia turime reikalą su archajiškomis formomis. Pamatu buvo paveldėta forma be išplečiančio elemento, tai rodo lie. briáujuos, briáutis ir bráujuos, bráutis. Šio žodžio šaknis yra žinoma keltų kalbose (air. brúim) ir germanų kalbose. Todėl darytina išvada, kad, remiantis veldiniu, pirminis žodis baltų–slavų epochoje buvo išplėstas k’ arba k, kuris buvo veiksmažodžių darybos pagrindas. Šis žodžių darybos procesas turi būti labai senas, nes, pirma, reikia lokalizuoti laiką, kai dar buvo galima liežuvio užpakalinių ir palatalinių priebalsių kaita ir, antra, kai šis išplečiantis elementas k’ : k galėjo būti vartojamas kaip įprastas žodžių darybos elementas. Es. l. su redukuotu vokalizmu išsirutuliojo iš aoristinių vedinių (plg. lie. brukaũ, preteritas). Bet ir es. l. su priesaga -i̯o- (lie. braukiù) nesukelia pirminės darybos įspūdžio. Todėl galima manyti, kad formantas k’ (k) pirmiausia atsirado aoristinėse formose, iš kurių vėliau paplito kitose formose, kurios daromos iš aoristo formų. Visa tai įvyko seniai, artimais praide. laikais ir tęsėsi gana ilgai.
Šaltinis:: Safarewicz SJ 246–247

Antraštė:: braũkti
Reikšmė:: (spaudžiant) braukti, traukti, tempti, trinti, šluostyti
Straipsnelis:: žr. briautis
Šaltinis:: Stang 1970, 212–215

Antraštė:: braũkti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją <pirminę> leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Važiuoti, vykti. La. turi naujadarą bràukt, bràucu ‘važiuoti’, plg. lie. braũkti ir pirminį la. brukt ‘atplėšti gabalais’. Giminiški: s. sl. sъ-brysati ‘nuskusti, nugramdyti’, r. (bažn.) brъsnuti ‘brūkštelėti’, r. brosíti ‘mesti, šviesti’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 237

Antraštė:: braũkti
Straipsnelis:: žr. brūkis
Šaltinis:: Chantraine DEG IV (2), 1177

Antraštė:: braũkti
Straipsnelis:: žr. bruknė
Šaltinis:: Steffen 1968a, 59–60

Antraštė:: braũkti
Straipsnelis:: žr. bruknė
Šaltinis:: Urbutis 1958, 217

Antraštė:: braũkti
Reikšmė:: brukti
Straipsnelis:: žr. brukti
Šaltinis:: Urbutis 1998f, 299

Antraštė:: braũkti
Reikšmė:: wischen, streichen
Straipsnelis:: [aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai lie. k, sl. s: Lie. braũkti ‘wischen, streichen’, prasl. *brusъ ‘Schleif-, Wetzstein’, *brusiti ‘(intensiv) reiben, schleifen’, *brusnica / *brusnika ‘Preiselbeere’ < ide. *breu-k̑- / *breu-k-.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 2000, 23-24

Antraštė:: braukti
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami baltiškieji skoliniai pietų Estijos šnektose. Trijose vakarinėse vietovėse (Jämaja, Anseküla, Kihelkonna)la. c ir dz keičiami ts žodžio viduryje: prautsima ~ proutsima ‘iet, doties, klejot’, plg. la. braukt : braucu, lie. braukti.
Šaltinis:: Vaba 1996, 10