Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bluzgana, grieti, kimelis, dvylika, gija, gelioti, diemedis, dainius, bile kas, draika, beplaukis, cip cip, ausinas.

Antraštė:

blùzgana

Straipsnelis:

žr. blyžė

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 158

Antraštė:

blùzgana

Reikšmė:

odos pleiskanos

Straipsnelis:

Lie. blùzgana ‘odos pleiskanos’ (žr. Fraenkelio žodyne LEW) yra neaiškus žodis. E. Fraenkelis dar pateikia la. plauskas bei pluzganas pl. ‘pleiskanos’. Jeigu latvių kalba pažintų ir lauskas (pl.) ‘pleiskanos’, tada galėtume įžvelgti saitus su r. luzgà ‘pelai, žuvies žvynas’ (žr. taip pat Vasmer REW II, 67), le. łuska ‘lukštas, žvynas, ankštis’. Čekų kalboje lupy ‘pleiskanos, Schinne’ yra postverbalinis darinys iš lupiti ‘lupti, dirti, schälen, abhäuten’. Greta lupiti, lupati turime ir č. luskati (slov. luzgati ‘t. p.’, br. luzhać ‘t. p.’). [354] Sl. lusk- atliepia la. lausk-. Jeigu įsivaizduotume ryšį ir tarp lie. kalbos žodžių ‘pleiskanos, Schinne’ bei v. ‘nulupti, nudirti, abhäuten’ [lie. lupti, Intensivum laupýti (pagal pastarąjį ir au lie. formoje blauzgos)], tai žodžių, reiškiančių ‘pleiskanos’, šaknyse lauktinas nulinis laipsnis – lie. blùzgana. Todėl bluõzgas ir blūzgà yra nedėsningos formos; uo ir ū atsirado dėl vėlesnių faktų įtakos, nes lie. jau nejaučia ryšio tarp ‘pleiskanos, Schinne’ ir šaknies lup-, ir todėl šie žodžiai lengvai kito. La. žodžio p ir lie. b yra neaiškus. Galbūt jis yra iškraipytas ap- ‘ab-, weg-’; priebalsis b galėjo atsirasti iš p dėl asimiliacijos su skardžiaisiais zg? Fraenkelio siūlymas lie. blùzgana etc. gretinti su bliùkšti bei pliùkšti (žr. Fraenkel LEW, 50) yra perdėm abejotinas.

Šaltinis:

Machek 1961, 353–354

Antraštė:

blùzgana

Straipsnelis:

žr. blyžė

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 158

Antraštė:

blùzgana

Straipsnelis:

V. Macheko aiškinimas (Machek V., Wortschatz des Litauisches, ZfslPh 1959, XXVIII, 159–164; 345–356), kad lie. blùzgana < *lup-skati (< lupiti), rodos esąs gana pritemptas.

Šaltinis:

Топоров 1963d, 253