Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vagà
Straipsnelis:
Osthofas (Osthoff H., Zur Geschichte des Perfekts im Idg., 1884, 94) lie. vagà, la. vaga [arba vàga; pateikiama ir lie. voga ‘žemės luistas’ (iš Kuršaičio skliausteliuose)] gretina su gr. ἀγή ‘laužymas, griovimas’ (iš ἄγνυμι. Bl. ir gr. žodžių reikšmės ne kažin kiek panašios, kadangi bl. formos žymi ne laužymą apskritai, o tik plūgu išverstą vagą. Manyčiau, kad lie. vagà, la. vaga pamatuoti lie. veiksmažodžiu vagúoti, la. vaguot ‘vagoti, raižyti’, kurie savo ruožtu (veiksmažodžiai) remiasi dabar jau išnykusiu daiktavardžiu, atitikusiu pr. wagnis, s. v. a. waganso, gr. ὀφνίς ir kt. (plg. vok. schaufeln remiasi vok. Schaufel [ir kt.]). Jeigu viskas būtent taip, tada la. vàga (ir lie. voga) balsio ilgumas yra lie.-la. kilmės. Tam pritaria ir krintanti la. vàga intonacija.
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 163
Antraštė:
vaga
Straipsnelis:
Ide. kalbos žodžiai, žymintys sąvoką ‘vaga’, paprastai susiję su sąvoka ‘kasti’, ‘traukti’ ir t. t. Lie. vaga etimologija neaiški.
Šaltinis:
Buck 1949, 497
Antraštė:
vagà
Straipsnelis:
[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek – baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojome tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. vagà (Sirvydas verčia ‘brózda’) : s. sl. brazda (t. y. *borzda); lie. žodis netiesiogiai reprezentuoja ide. archaizmą, t. y. šaknies *̯egʷ- (plg. s. persų ūd-avaǰam ‘ich stach aus’), iš kurios kilęs ide. Europos kalbose norago pavadinimas, vedinys (plg. Fraenkel II 1179–1180, kur pateikiama absoliutus sugretinimas tarp pr. wagnis ‘noragas’ ir gr. trm. ὀφνίς); prosl. *borzda, etimologiškai siejant su gr. *φάρω ‘spalte, zerstückele’, φαρόω ‘pflüge’, φάρος n. ‘Pflug, Pflügen’, atrodo, inovacija ir visiškai nesiskiria nuo šaknies *bher- 3 ‘mit einem scharfen Werkzeug bearbeiten, ritzen, schneiden…’ (Pokorny 133–135), tęsiančios prosl. *borjǫ, *borti sę (s. sl. brati sę) ‘kovoti (su ginklais)’. Vis dėlto įdomu, kad *borzda turi seną atitikmenį baltų kalbose: lie. birž̇̀s f. ‘Ackerfurche’, la. ḃ̀rze ‘Saatfurche’, kuris yra vedinys iš baltų veiksmažodžio *be/irž-ti (la. ber̂zt ‘reiben, scheuern’), kuris turi *bher- 3 išplėstą *-̑(h), t. y. baltų ž, vadinasi, prosl. *borzda galima interpretuoti kaip šios išplėstos šaknies o vokalizmo ir priesagos -dha vedinį, kur pats šis išplėtimas būtų baltų-slavų inovacija.
Šaltinis:
Gołąb 1982, 127
Antraštė:
vagà
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. вагава́ць ‘vagoti, daryti vagas vandeniui nutekėti iš dirvos’ Veržbovskis disert. rankr. 143; le. trm. wagać ‘arti pirmą kartą lauką’ SJP VII 443, ‘vagoti’ Otrembskis GJL I 69; wagać ‘vagoti’ ir waga Jablonskis LŽ 249 akivaizdžiai kilę iš lie. vagóti, vagà. Tą patį baltų vagos pavadinimą yra pasiskolinę ir Pabaltijo suomiai (žr. Frenkelis LEW 1178).
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 52
Antraštė:
vagà
Straipsnelis:
[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. waga ‘bruzda’ yra skolinys iš lie. vagà.
Šaltinis:
Rutkowska 2009, 85

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas