Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sūrus, tūba, pliurzoti, aš, drugys 2, vertėti, prisėti, laipstuoti, kimpė.

Rezultatai

Antraštė:: sūrus
Straipsnelis:: Lie. sūrus (sūras Kuršaičio), gimin. la. sūrs, dažn. ‘kartus’, bet taip pat ‘sūrus’, s. sl. syrŭ ‘drėgnas, žalias (neišviręs)’, s. isl. sūrr ir t. t. ‘rūgštus’. Iš kitų šios reikšmės ide. k. žodžių išsiskiria veldinių, kurie yra ide. *sal-, *sal-d- ‘sūrus’ vediniai, grupė.
Šaltinis:: Buck 1949, 1033

Antraštė:: sūrùs
Reikšmė:: sāļš, sālīts; turintis sūrumo, druskos skonio; pasūdytas (ppr. per daug); sunkus, vargingas; šiurkštus, nepadorus, nešvankus; griežtas; brangus
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami homogenetiniai, tačiau heterosemantiniai rytų bl. k. žodžiai: la. sūrs ‘tāds, kam ir asa, rūgtena, velkoša, kodīga garša; tāds, kas saistīts ar pūlēm un rūpēm, grūts; tāds, kas saistīts ar bēdām, ciešanām’ ir lie. sūrùs ‘sāļš, sālīts’, plg. pr. suris ‘siers’, ru. syroj ‘jēls, mitrs, skābs’, s. isl. sūrr ‘skābs, ass, dzēlīgs’, vok. sauer ‘skābs’ (Fraenkel LEW II, 944). Etimologai (Fraenkelis, Petersonas, Karulis) mano, kad dabartinės reikšmės išsivystė iš reikšmės ‘mitrs’: ide. *seu- : *sū̆- ‘sula, mitrums’, iš kur adj. *sūro-s ‘mitrs’ → ‘tāds, kam (mitrumā izveidojusies) nepatīkama garša; rūgts, (nepatīkami) sāļš’ > bl. *sūras > la. sūrs (Karulis LEV II, 352). Labiausiai tikėtina, kad bl. prokalbėje kalbamasis adj. žymėjo nemalonų, aštrų, sūrų ar kartų skonį kaip priešpriešą saldžiam, todėl lie. kalboje atsirado reikšmė ‘sūrus’, la. kalboje perteikiama žodžiu sāļš, plg. ru. соль ‘sāls’, lie. sólymas ‘sālījums’, vok. Salz ‘sāls’, o la. kalboje įgijo reikšmę ‘rūgts, rūgtens’.
Šaltinis:: Trumpa 2001, 137–140