Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: luiba.

Antraštė:

lùiba

Reikšmė:

liurbis

Straipsnelis:

lā̌b-, lē̌b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebus nukarti’ (Walde-Pokorny II 431 tt., Pokorny IEW 655 t.): lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, liaukis; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (< (s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’; v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laft ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’, s. ang. lappo ‘kampas, skuduras’ (Zipfel, Lappen) ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. ang. slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f), ž. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šv. slapp ‘vargšas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žemaičių slãbnas, rytų lie. slõbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti (apie skaudulį)’; iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai ką dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kabėti’) plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pagal Būga prie lie. láikas, li̇́ebas ‘lieknas’): ‘diftongas ui […] parinktas dėl menkinamosios reikšmės’, Fraenkel LEW 330; s. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 48

Antraštė:

luibà

Reikšmė:

liurbis

Straipsnelis:

lā̌b-, lē̌b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebus nukarti’ (Walde-Pokorny II 431 tt., Pokorny IEW 655 t.): lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, liaukis; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (< (s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’; v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laft ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’, s. ang. lappo ‘kampas, skuduras’ (Zipfel, Lappen) ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. ang. slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f), ž. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šv. slapp ‘vargšas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žemaičių slãbnas, rytų lie. slõbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti (apie skaudulį)’; iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai ką dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kabėti’) plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pagal Būga prie lie. láikas, li̇́ebas ‘lieknas’): ‘diftongas ui […] parinktas dėl menkinamosios reikšmės’, Fraenkel LEW 330; s. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 48