Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: votis.

Antraštė:

voti̇̀s

Straipsnelis:

R. trm. v. перевя́ть ‘nutraukti, perbrūžuoti (trinant) lyną’ neetimologizuotas ir nefiksuojamas kitose sl. kalbose. Galime spėti, kad r. veiksmažodyje перевя́ть reikšme ‘plėšyti, trinti’ yra išlikęs reliktinis *вять (< *vęti) [72], kurį apytikriai galima kildinti iš ide. *u̯en- ‘mušti, sužeisti’ (Pokorny 1108). Savo ruožtu ide. *u̯en- ‘mušti, sužeisti’ < ide. *u̯a-, u̯ō-, u̯ə- ‘mušti, sužeisti’; pastarąja ide. šaknimi yra pamatuota la. vâts ‘žaizda’ = lie. voti̇̀s (deminutyvas votẽlis) [Pokorny 1108]. Jei padarytume prielaidą, kad r. v. *вять be reikšmių ‘plėšyti, brūžuoti’ dar reiškė ir *‘mušti’, tada ir r. trm. вя́ха ‘krūva, šūsnis, smūgis, antausis, niuksas’ taip pat galėsime kildinti iš *вять (dėl r. вя́ха etimologijos, plg. Фасмер I 377).

Šaltinis:

Горячева 1981 (1983), 72–73

Antraštė:

voti̇̀s

Straipsnelis:

Gr. ὠτειλή f., eol. ὠτέλλα ‘žaizda’ vėliau ‘randas’ ir ‘opa’. Sunku išaiškinti. Artimos formos ir artima reikšme egzistuoja baltų kalbose. Čia lie. voti̇̀s [1305], la. vâts ‘žaizda’, kaip ir šių glosų žodžių pačioje graikų kalboje buvimas: γατείλαι [= ϝατ-]· οἰλαί (Hsch.) ir βωτ[ε]άζειν [= ϝωτ-]· βάλλειν (Hsch.) būtų ϝ žodžio pradžioje naudai, tačiau epopėjoje nėra jokio pavyzdžio, kuris jį patvirtintų, o du jį paneigia (Il. 8,351; 21,122: elizija). Jeigu čia priminsime šiuos pergrupavimus, reikės labai senu laikyti ϝ išnykimą prieš o (žr. Chantraine, Gr. Hom. 1, 125) . Antra vertus, Bechtelio, Lexicologus s. u. *οφατελyᾱ́ analizė, kuriai neprieštarauja nežymi laikų vartosena, yra atmestina žodžio pradžios pozicijoje Od. 19,456 (tačiau pats perėjimas nesenas?). Kai dėl darybos su l, ją turi lie. deminutyvas votẽlis. Mėginama sugretinti su οὐτάω (žr. s. u.) ir net ἀϝά-τη (Pokorny 1108). Nieko patikimo. Žr. Frisk s. u. ir bibliografiją bei Beekes, Sprache 18, 1972, 127.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1305–1306

Antraštė:

voti̇̀s

Straipsnelis:

βωτεάζειν· βάλλειν Hesych.: οὐτάω ‘sužeisti’ – Peterso analizėje [Peters, M. 1980, Untersuchungen zur Vertretung der indogermanischen Laryngale im Grieschichen, Wien, p. 60 t. t. (ypač 61 išn. 30)] pažymėtas kaip ilgojo b. kaitos laipsnio -ei̯e- darinio *u̯óth2-ie- […] perdirbinys, ide. *h3uth- (šaknis, įtraukus lie. voti̇̀s, la. vâts ‘Geschwür, Wunde’, rekonstruota kaip a- turinti *h3u̯ath2-).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 176

Antraštė:

votìs

Reikšmė:

bösartiges Geschwur

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie naują garsų dėsnį, atrastą ide. prokalbėje: **h₃u̯ > *h₂u. LIV pateikiama šaknis *h₃u̯ath₂-, kuri siejama su gr. hom. οὖτα ‘verwundete’ ir lie. votìs ‘bösartiges Geschwur’. Cohenas, Hyllestedas siūlo šiuos žodžius kildinti iš šaknies *h₃u̯eh₂- (taip paaiškinamas *a abliautas šaknyje), lietuviškame žodyje paaiškinama *ā (iš kurio o) kilmė bei ryšys su susijusiomis graikiškomis formomis, turinčiomis a vokalizmą, -t- laikomas priesaga. votìs kilmė: *h₃u̯eh₂-t- > *h₂u̯eh₂-t-, ši forma (via *wā-t-) virto lie. vo-t-.

Šaltinis:

Cohen, Hyllested 2012, 58–59, 68.