Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vanduo
.
Rezultatai
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Ide. kalbose pastebėtas sąvokos „vanduo“ ryšys (plg. s. i.
udan-
,
udam
,
udakam
, plg. lo.
unda
, gr. ὕδωρ, lie.
vanduõ
, la.
ūdens
, go.
watô
, gen.
watins
ir pan.) su sąvoka „tekėti, sroventi“ (plg. s. i.
unadmi
,
undmaḥ
, veiksmažodinius būdvardžius
unnaḥ
,
uttaḥ
).
Šaltinis:
Белецкий 1955
, 20
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Lo.
unda
pagrįstai kildinamas iš vandens pavadinimo šaknies, kuriai būdinga garsų kaita, būtent *
u̯ed-
/*
u̯od
/*
ud-
. Neskaitant s. i. praes. su infiksu
unátti
, nazalinį infiksą Europoje turi tik bl. ir lo. kalbos. Nors lie.
vanduo
šaknies ablantu skiriasi, pr.
unds
‘vanduo’ ir la.
ūdens
(< *
unden-
) ‘vanduo’ morfologiškai visiškai atitinka […]
Šaltinis:
Schmid 1985
, 137
Antraštė:
vanduo
Straipsnelis:
Lie.
vanduo
gim. su gr. ὕδωρ, umbr.
utur
(lo.
unda
‘banga’); s. air.
usce
(kel.
uisgebeatha
‘gyvybės vanduo’ > ang.
whiskey
), go.
watō
, s. ang.
wæter
, la.
ūdens
, pr.
wundan
,
unds
, s. sl.
voda
(bendras visiems slavams); alb.
ujë
; het.
watar
, gen.
wetenas
. Visų šių kalbų žodžiai, žymintys
vandenį
, yra kilę iš ide. *
wedor
, *
wodor
, *
uden-
n.
r/n
kamieno su šaknies balsių kaita < šaknies *
wed-
, matomos s. i.
ud-
‘šlapias; tekėti’. Kai kurios formos turi nosinį garsą šaknyje (dėl veiksmažodinių formų su nosiniais intarpais ar
n
kamieno įsigalėjimo).
Šaltinis:
Buck 1949
, 35
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Lie.
vanduõ
,
vandeñs
(trm.
unduõ
), la.
ûdens
, pr.
wundan
n. greta
unds
m. reprezentuoja naują šaknies *
u̯ed-
/
u̯od-
/
-ud-
vedinį su nosiniu infiksu, plg. go.
watō
,
watins
, gr. ὕδωρ,
ὕδατος
, [214] s. sl.
vod-a
. Dėl infikso plg. s. i.
unátti
‘trykšti’, 3 pl.
undánti
, lo.
unda
‘banga’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 214–215
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Alb.
ujë
m. ‘vanduo’, sen. n. priklausymas s. i.
udán-
, lo.
unda
, gr. ὕδωρ [sl.
voda
, lie.
vanduõ
, go.
watō
] ir t. t. grupei yra nustatytas. Vis dėlto pirminė forma ne iš *
unjë
, padaryti iš *
udnio
arba *
udnī̯
(G. Meyeris), nei iš *
ulë
<
ud-ló-m
(La Piana), bet
u
iš ide.
ud-
(Pedersenas). Mūsų nuomone, *
uë
kilęs iš pl. n. *
udā
. Greta senojo Makedonijos miesto (dab.
Vodena
) pilnojo laipsnio formos ῎Εδεσσα *
ud-
galėjo atsirasti ne tik albanų, bet ir ilirų bei mesapų kalbose, plg. salos pavadinimą
Hydria
ir miestą
Hydruntum
(dabartinis
Otranto
), kuriems ypač įtakos galėjo tuėti gr. ὕδωρ.
Šaltinis:
Çabej 1967a
, 70–72
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Gr. ὕδωρ, -ατος n. ‘vanduo’, ὕδρα f. ‘hidra’, ὕδρος m. ‘vandens gyvatė’ [1152…]. Senas n. vandens pavadinimas su
r/n
galūne. Betarpiškiausią atitikmenį rodo umbrų kalbos
utur
n., kuriame
n
kamieną paliudija abl.
une
iš *
udni
. Graikų kalboje
n
kamieno pėdsaką rodo ἅλοσ-ύδνη, plg. s. u.; taip pat galbūt ir toponimai Καλυδών, -ύδνα (?). Nulinį šaknies balsį taip pat randame s. i. su gen.
ud-n-ás
, loc.
udán(-i)
, iš kurio pasidarytas nom.
ud-a-ká-n
. Veiksmažodžiui
udanyáti
‘drėkinti’ galėtų atliepti gr. ὑδαίνω vėliau perdirbtas į ὑδραίνω. Šaknis su
r
yra adj.
anudrá-
= ἄνυδρος ‘be vandens’. Su kitu šaknies balsiu het.
wadar
ir
wedar
, loc.
wedeni
. Germ. kalbose su germanišku balsiu
a
= ide.
o
nosinį kamieną turi go.
wato
, gen.
watins
, s. isl.
vatn
, o
r
kamieną turi s. saksų
watar
, vok.
Wasser
ir t. t. Šaknis su
r
gr. kalboje atitiko vandens gyvūnų pavadinimus: ὕδρα ir ὕδρος atliepia s. i.
udrá-
m. vandens gyvūno pavadinimas, av.
udra-
‘ūdra’, germ. kalbose s. v. a.
ottar
, s. isl.
otr
ir t. t. Su nepaaiškintu
ū
lie.
údra
f. ir
-as
m., sl. kalbose, pvz., r.
výdra
f.; lo.
lutra
pagal liaudišką etimologiją gretinama su
lutum
(?). Kiti gr. vediniai gali būti seni, kaip tik plg. ὕδος, kurį galima gretinti su s. i.
útsa-
m. ‘šaltinis’ iš *
ud-s-o-
. Ide. kalbos turi ir kitus vedinius, kurių jokio pėdsako gr. kalboje nerandame, pvz., s. sl.
voda
, kurio galutinis
a
buvo įvairiai aiškinamas ir lo. gyvosios giminės formą
unda
su nosiniu infiksu, pasiskolintu iš praes., galima lyginti su s. i. praes.
un-ád-mi
, 3 pl.
u-n-dánt
‘drėkinti’; taip pat lie.
vanduõ
.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 1152–1153
Antraštė:
vanduo
Straipsnelis:
[Norint konstatuoti, kad nosinio infikso *
-n-
~ -o̸- kaita gyvavo ide. prokalbėje bei ankstyvojoje Sibiro kalbų stadijoje, reikia surasti morfemas, kurių rekonstruoti variantai gali būti su *
n
ir be *
n
:] ‘vanduo’: 1) be *
n-
: ide. *
u̯ed
‘vanduo’ (Walde-Pokorny 252), uralo *
wete-
‘vanduo’: s.
vete-
, mord.
begь
, nencų
wit
; galbūt, altaj.: wenk.
udun
‘lietus’. 2) su *
-n-
: ide. *
u̯end-
‘vanduo’ (lie.
vanduo
, lo.
unda
‘vilnis’), galbūt, gretintina su čiuvanų
onde
‘vanduo’.
Šaltinis:
Долопольский 1964 (1965)
, 262
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Kartu su Vasmer (1963, 212) ir kt. manyčiau, kad nosinis prieb. lie.
vanduõ
ir lo.
unda
(ir kt. giminingi žodžiai su nosiniu infiksu lo. ir bl. kalbose) yra greičiau antrinis, o ne praide. šaknies dalis. Čia prisimintina bendra nosinės infiksacijos tendencija (pirmiausia – veiksmažodžiuose), būdinga lo. (ir italik. apskritai) bei bl. kalboms.
Šaltinis:
Birnbaum 1985, 48
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
žr.
ūmas
Šaltinis:
Pisani 1985
, 307
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Jotvingių
auu
‘vanduo’, plg. lie.
vanduõ
, la.
ûdens
, pr.
wundan
. Jotvingių
auu
gali būti germanizmas, plg. vok.
Au(e)
‘pieva, lanka’, seniau - ‘sala, žemuma prie upės’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 70
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Lie.
vanduõ
, sl. *
voda
, la.
unda
; Kortlandtas mano, kad šaknies
n
yra pirminis.
Šaltinis:
Derksen 2002
, 9
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
žr.
kurpius
Šaltinis:
Kortlandt 1977
, 324
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Ide. *
wā́nd-ō
, sg. *
wádō
: gen. sg. *
ud-(e)n-és
, la.
ūdens
(plg. vedų
undáḥ
).
Šaltinis:
Ostrowski 2009b
, 185
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Neaišku, ar pr.
Wundan
‘das Wasser’ (E 59) yra senas bev. gim. daikt., plg. su kitu kamienu gr. ὕδωρ ‘vanduo’ (bev. gim.), taip pat lie.
vanduõ
, la.
ûdens
(vyr. gim.).
Šaltinis:
Petit 2000
, 37
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-
o
, o ne *-
om
: sl. -
o
, ryt. bl.
gẽr-a
, *
šein-a
(suom.
hein-ä
), go.
juk
(< *-
o
ar *-
om
). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -
an
reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr.
wundan
E59 ‘vanduo’ (: het.
wa-a-tar
n., go.
wato
n.; la.
údens
, lie.
vanduõ
, sl.
voda
). III-iajame katekizme šis žodis yra vyr. giminės (nom. sg.
unds
, acc. pl.
undans
ir t. t.), taigi neaišku, kodėl Elbingo žodynėlyje jis turėtų būti bev. giminės.
Šaltinis:
Schmalstieg 2004
, 270
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 94 protoslavų/protobaltų *
voda
/
vándō
:
undenés
, br.
vada
, ukr.
voda
, r.
voda
, lie.
vanduõ
, la.
ûdens
, pr.
wundan
.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007
, 340
Antraštė:
vanduõ
Reikšmė:
Wasser
Straipsnelis:
Go.
wintrus
‘Winter; Jahr’ (< go. *
wintru
-), s. isl.
vetr
, s. ang.
winter
, s. saksų, s. v. a.
wintar
‘Pfand’ (< germ. *
wintra
-) yra neaiškios kilmės. Veikiausiai tai pirminis darinys iš ide. šaknies *
u̯ed
- ‘quellen, naß sein’ (plg. s. i.
unátti
‘befeuchtet’), kurios nosinis intarpas randamas ir daiktavardžiuose lo.
unda
‘Welle’, lie.
vanduõ
‘Wasser’. Pirminė reikšmė būtų ‘das naßsein’ → ‘die nasse Jahreszeit’. Kitos galimybės yra dar problemiškesnės.
Šaltinis:
Casaretto 2004
, 415
Antraštė:
vanduõ
Reikšmė:
вода
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariami lituanizmai periferinėse lenkų šnektose Trakų ir Švenčionių rajone. Le. trm.
vanʒ’uška
,
vɘńʒ’'uška
– le. ‘весëлка, мутовка, разветвленная на конце деревянная палочка для размешивания муки в молоке или воде’ <=
vanduõ
‘вода’,
vandenýti
,
vandeniúoti
, ‘становиться водянистым, водянеть’.
Šaltinis:
Веренич 1989
, 202
Antraštė:
vanduõ
Reikšmė:
вода
Straipsnelis:
Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-
ā
(*-
ā
< *-
aH
), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Sl.
ВОДА
(< *
u̯od-ā
) (ide. *
u̯ot’-or-t[ʰ]
- > sl. *
u̯od
-) yra genetiškai siejamas su ide. heteroklitiniais kamienais. Lie.
vanduõ
‘вода’ išlaikė priebalsinio kamieno linksniavimą (plg. gen.
vandeñs
), ir perėjo į vyrišką giminę, o pr.
wundan
rodo, jog baltų kalbose jo būta bevardės giminės.
Šaltinis:
Дегтярев 1994
, 35, 39
Antraštė:
vanduõ
Reikšmė:
water
Straipsnelis:
Produktyvi nazalinė bl. kalbų priesaga *-
mōn
, gen. sg. *-
mĕn
- itin būdinga deverbatyvams ir denominatyvams. Bet grynoji priesaga *-
ōn
, gen. sg. *-
ĕn
- itin reta. Pvz., lie.
vanduõ
‘water’ (gen. sg. *
vandeñs
). Tai perdirbta sena niekatrosios giminės forma su heterokliktiku *-
r
/-
n
- (ide. *
u̯od-r̥
, kuopinis *
u̯ed-ōr
). Nazalinio darinio *-
ōn
, gen. sg. *-
ĕn
- atsiradimas – antrinis reiškinys.
Šaltinis:
Petit 2010
, 176
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
Slavų kalbų
ā
kamieno daiktavardis
voda
kildinamas iš ide. *
u̯odō(r)
. Indoeuropiečių prokalbės forma gali būti rekonstruojama kaip *
-n/r-
kamienas, plg. het.
watar
, gen. sg.
wetenaš
; gr. ὕδωρ, gen. sg. ὕδατος; go.
watō
, gen. sg.
watins
vs. anglų
water
, arba kaip šiaurės indoeuropiečių (baltų, slavų, germanų) *
n
kamieno forma: lie.
vanduõ
, gen. sg.
vandeñs
etc.
Šaltinis:
Orr 2000b
, 161
Antraštė:
vanduõ
Straipsnelis:
žr.
akmuo
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 149–150
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas