Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skusti, rysnus, raupti, labnas, grobas, musos.

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

žr.: skõbti

Šaltinis:

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

[Kalbama, kad kai kuriuose Elb. žodynėlio žodžiuose etimologinių *ti išreikštas kaip ki] schokis Elb. 283 = skukis (!) ‘velėna’ (giminiškas su lie. skutù, skùsti – tai naujas aiškinimas).

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 173

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

Visuotinai pripažįstamas patikimas, nors ir remiasi spėjamu ks- virtimu sk-, gr. ξύω ‘skutu’, ξυρόν ‘skustuvas’, s. i. kṣuráḥ ‘skustuvas’ gretinamas su lie. skùsti, skustùvas, skustùkas, la. skust ‘skusti’, skut ‘skusti’ (Fraenkel II 823–824).

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 217

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

E. Frenkelio žodyne pateiktas lie. skùsti (322 p.) reiškia ne ‘kasyti, brėžti, drėksti’, o ‘(nu)grandyti, (iš)skusti’.

Šaltinis:

Senn 1958, 597

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

[R. Thibau stengiasi įrodyti senesnę metatezę (vietoje įprastinio aiškinimo ξ < *ks, φ < ps) ξ < *sk, φ < *sp] ... Kitais atvejais dar lieka apmąstymų: ‘schaben (skusti)’ su lie. skùsti nepaisant s. i. kṣurás ‘skutimosi peilis’?, kurį autorius taip pat nori paaiškinti metateze?

Šaltinis:

Schmidt 1969, 176

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

S. air. veiksmažodinis kamienas scoth- ‘kirpti, atskirti’, 3 praes. sg. rel. scothas ‘kuris kerpa’, 3 sg. praet. scothais ‘kirpo’. Šiame veiksmažodyje siūloma įžvelgti vedinį iš scoth ‘gėlė’. Pirminė reikšmė buvo ‘nuskinti gėlę’, plg. pranc. plumer ‘pešti plunksnas’, vok. köpfen ‘nukirsti galvą’ (Vendryes. Ét. Celt. IV 61). Tačiau jeigu priimame senais laikais nepriklausomą buvimą 3 scoth ‘taškus, aštrus’, tai abu, ir daiktavardis, ir veiksmažodis su pamatiniu *skutā, giminiuojasi su tokiais žodžiais kaip lie. skutù ir t.t., kas paaiškinama kaip pamatinio *skeu- išplėtimas -t-, kurį kaip tik ir randame s. i. skāuti ‘jis ardo’, o su -r- gr. žodyje σκῦρος ‘akmens skeveldra’ ir t. t. ir kuris yra šaknies *sek- ‘kirpti’ išplėtimas.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s52

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

Gr. σκυτάλη f. ‘lazda, kuoka, apvalus medis’ [...]. Priesaga betarpiškai verčia galvoti apie tokius objektų ar įrankių pavadinimus kaip ῥόπαλον, πάσσαλος ir t. t., plg. Chantraine, Formation 245. Etimologija nežinoma. Friskas primena lie. skùtas ‘skiautė, gabalas’ bei veiksmažodį skutù, skùsti. Reikėtų priimti, kad σκυτάλη pamatinis žodis *σκύτος reiškė ‘medžio gabalas be žievės’. Taip pat žr. σκῦτος.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1024

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

Κoθώ. Hes. šį žodį aiškino žodžiu βλάβη. Graikų fonetikos šviesoje κοθ(ώ) išaiškinti negalima. Ir tai suprantama, nes žodis yra skolinys iš [75] pelasgų. Iš tiesų κοθ(ώ) aiškiai atitinka v. air. scothaid ‘pjauna’ (< *squtāti), scoth ‘ašmenys, smaigalys’, v. v. a. hudele ‘skarmalas, skuduras’, lie. skutù, skùsti, skùtas, kurie kilo iš ide. *(s)qēu-t- ir t.t. ‘pjauti, atskirti ir t.t.’ (Pokorny, Wb. 954). Tuo tarpu kai graikų k. ide. *u nepatyrė jokio pasikeitimo, tai pelasgų kalboje šis balsis, atsidūręs pirmajame žodžio skiemenyje, reguliariai išvirto į o (Le pélasgique 4 ir toliau). Dėl konsonantizmo. Κoθ- kilo iš senojo *khoth- dėl aspiruotų disimiliacijos (ibid. 20 ir toliau), kurie normaliai kilo iš ide. *q ir *t (ibid. 17 ir toliau: priebalsių mutacija). Vadinasi, pelasgų κοθ(ώ) < ide. *(s)qut-. Aš pabrėžiu tą faktą, kad ide. *(s)qēu-t- ‘pjauti, atskirti’, išskyrus vakarines ide. kalbas, nėra paliudytas.

Šaltinis:

Windekens 1960b, 75–76

Antraštė:

skųsti

Straipsnelis:

Lie. skųsti, šalia skundas, gimin. skauda, skaudus, gr. σκυδμαίνω, σκύζομαι ‘pykti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1440

Antraštė:

skųsti

Straipsnelis:

[Etimologizuojant sl. kalbų žodžius, prasidedančius š (< *ch’ [čia nėra sąlygų i, u, r, k + s > ch], atsiranda didelių keblumų, nes neaiški velarinio spiranto *ch kilmė (740). Manome, kad žodžio pradžios prasl. *ch < *(s)k’; siūlomą kaitą, t.y. ide. *sk’ > prasl. *ch, laikome vykus taip: *sk’ > ss’ > *s’s’ >*s’ch > *chch- > ch-. Pateikiame naujas sl. žodžių etimologijas (741) :] 6. Prasl. *šuditi ‘apgauti, apmauti’ (plg. a. sorb. wobšudźić ’t.p.’, č. šuditi ‘apgauti’), atitikmenų ryt. ir piet. sl. kalbose neužfiksuota, remiasi *šu-d- < *chju-d- < ide. sḱeu-d-, plg. be s-mobile ir su kentuminiu -k- s. baž. sl. kuditi ‘pražudyti’, r. прокуди́ть ‘schnelle Streiche machen’, s.-kr. kùditi ‘peikti, barti’, le. trm. przy-ku-dzić ‘sugadinti’ (ir kt. pvz.), ne sl. kalbų pavyzdžius, pamatinius *kūd-: s. i. kutsáyati ‘bara, koneveikia’, gr. κυδάζω ‘plūstu, keikiu’, šv. huta ‘šaukti, rėkti, triukšmauti’, v. ang. hūten, hōten ‘rėkti’, s. ang. hūsc (*kūd-sko-) [ir kt. pvz.] su pirmykščiu s-mobile: s. isl. skūta, skūti ‘Spott Stiekelei’, su n- infiksu dar lie. skų́sti, skùndžiu ‘sich beklagen’, la. skundêt, skundu ‘pavydėti pykti’, la. skànst, skànzu ‘pavydėti’.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1985, 744

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

žr. skutas

Šaltinis:

Blažek 2001b 47

Antraštė:

skùsti

Straipsnelis:

[Ide. priebalsių grupė *ks baltų kalbose buvo traktuojama įvairiai:] Lie. skùsti, skutù ‘rasieren; schälen, schalen’, la. skust ‘rasieren’ (su t-plėtikliu), la. skũt (su laringalo plėtikliu) gali būti iš šaknies *kseu- (plg. gr. ξύω ‘schaben, glätten’, s. i. kṣurá- ‘Rasiermesser’, gr. ξυρόν ‘t. p.’ < *ksu‑ró-), tačiau neatmestina galimybė, kad bl. sk- yra paveldėtas, jei baltų lizdas siejamas su vid. air. scothaid ‘abschneiden’ < keltų *skutā- < *skutā-i̯e/o-.

Šaltinis:

Klingenschmitt 2008, 422