Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaltas, bergžti, kamas, dulbis, skiderva, imbieras, auksinis, avikiena, voveris, lyva, eketis, kuoras, pataisas.

Antraštė:

káltas

Straipsnelis:

*káltas lytyje r. kólot ‘grūstuvas’ – su lie. kálti, r. koló ‘hauen etc.’. Lie. káltas (1) ‘Meißel’, atrodo, perėmęs pamatinio veiksmažodžio dalyvio kirtį. Reto (dial.) rusiško žodžio akcentinė klasė savarankiškai, rodos, nenustatoma, bet galima spėlioti, kad čia, kaip káltas atveju, turime reikalų su baritoneze, dėl cirkumflekso galime spėti esant b klasę.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

káltas

Straipsnelis:

Toch. A çalc- ‘± mušti, smogti’ praes. med. çalcanträ (plg. Couvreur [...]). Žinoma, reikia galvoti apie lie. kalù, la. kaļu ‘mušti, kalti’, s. sl. koljǫ ‘kirsti, mušti’, lo. (per)culi, praet. iš (per)cellere (šis su neaiškios kilmės pailginimu, plg. toliau) ‘mušti, smogti’ ir taip pat toch. B çalma ‘ginčas, kivirčas, mūšis’ < ide. *qel-nā; A çalc- konkrečiai kildintina iš veiksmažodinės formos su *-t-, kaip lie. káltas, pr. calte ‘Mark’ (< ‘geschlagenes = geprägtes Geld’). Toch. A çalc- suponuoja ide. *qēl-ti arba *qēl-tē(n) (blogiausiu atveju taip pat galėtume galvoti apie *qēl-di- arba *qēl-dē(n): žr. lo. -cellere, kurį kai kas aiškina, kildindami iš senojo *cel-d-, bet šiuo atveju taip pat reikia atsižvelgti į tokią kilmę kaip *cel-n-.

Šaltinis:

Windekens 1976, 469

Antraštė:

káltas

Straipsnelis:

Pr. calte ‘ženklas, markė (moneta)’ pagal Jēgers BL 1970, 83 siejasi su lie. káltas, kurie anksčiau reiškė ‘nukaltą’, ‘iškaltą’, ir tai semantiškai motyvuoja monetos ir kai kurių kitų dalykų, pagamintų panašia technologija, pavadinimus. Paralelių yra ir slavų kalbose: s.-kr. клá-то ‘trikampis, sukaltas iš lentų ir uždedamas kiaulei ant kaklo’, č. klát ‘rąstas’, ‘rąstgalys’ (: kláti), le. okłot, okłót ‘šiaudų kūlys, lentos, kuriomis apkalama medinė troba’, ukr. колóт ‘kuokštelis šiaudų’, r. околóток (: колоти́ть). Su bl. *kalt(i) geriausiai siejasi r. колоти́ть, kuris išlaikęs ide. *kel- ‘mušti, smogti’ reikšmes.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I-K, 180–181

Antraštė:

káltas

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvokas ‘káltas’, paprastai siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘pjauti; iškalti; išgręžti’ ir pan. Lie. kaltas, la. kalts : lie. kalti, la. kalt.

Šaltinis:

Buck 1949, 629

Antraštė:

kal̃tas

Straipsnelis:

žr. skelėti

Šaltinis:

Seebold 1970, 405–406

Antraštė:

kaltas

Straipsnelis:

žr. kaltė

Šaltinis:

Buck 1949, 1184

Antraštė:

káltas

Straipsnelis:

žr. kalti

Šaltinis:

Gołąb 1972, 66

Antraštė:

kal̃tas

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Semantinis naujadaras yra *(s)kh₁el- arba *(s)kel- ‘ein krummes Ding drehen, schuldig sein’ (plg. lo. scelus ‘Verbrechen’, go. scal ‘bin schuldig, soll’, skula ‘Schuldner’ ir t. t. bei lie. skelù ‘bin schuldig’, kal̃tas ‘schuldig’ ir t. t.). Įvyko perkėlimas nuo konkrečios reikšmės į moralinę.

Šaltinis:

Oettinger 2004, 185

Antraštė:

káltas

Reikšmė:

chisel

Straipsnelis:

[Aptariami priesagos perkėlimo atvejai (transfert de suffixe) – procesai, kurių metu nauja leksema perima pakeičiamo senesnio žodžio priesagą.] Lie. káltas ‘chisel’ priesaga primena esančią senesniame žodyje *dalb-tan (išlaikytą pr. dalptan EV 536, plg. sl. *dol(b)to > č. dláto, le. dłuto ‘chisel’). Visgi jis greičiau priesagos -tas darinys, nes ši priesaga populiari įrankio reikšmės vedinių darybos priemonė.

Šaltinis:

Petit 2010, 174

Antraštė:

kal̃tas

Straipsnelis:

žr. samtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 100–104