Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: suprasti, nuodai, aniolas.

Antraštė:

su-pràsti

Straipsnelis:

Toch. A pratim, B pratiṃ ‘sprendimas, nutarimas’ su formomis: A instr. sg. pratimyo, nom.-acc. pl. pratimäntu; B loc. sg. pratiṃne, nom.-acc. pl. pratinta; B adj. eprete ‘drąsus, narsus, šaunus’ > abstr. epretñe ‘drąsa, narsumas, tvirtumas’. Fraenkel, IF 50 (1932) 229 pagrįstai sugretino toch. A pratim, B pratiṃ su go. fraþi ‘jutimas, sąmonė, protas’, frōþs ‘išmintingas, protingas’, lie. su-pràsti, prõtas, la. pràts ‘protas, jutimas, valia’ ir t.t. Dėl reikšmės ‘sprendimas, drąsumas, tvirtumas’, plg. ypač v. v. a. vruotec, vrüetec ‘tas, kuris greitai ryžtasi, budrus, tvirtumas’ ir taip pat s. v. a. frad ‘strenuus, efficax’. Krause, NAWG 1961, 87, apeidamas tylomis savo nuomonę, pareikštą leidinyje GGA 212 (1958) 54 (toch. A pratim, B pratiṃ < iranėnų su?), tačiau atsižvelgdamas į B eprete (kuriame e- yra intensyvinis priešdėlis) šaknies vokalizmą, turi pagrindo A prat- priešpastatyti B pret- su reguliariu atitikimu A a = B e ir B pratiṃ nagrinėti kaip skolinį iš A dialekto. Dėl A prat-, B pret-, kaip ir go. fraþi, s. v. a. frad ir t.t., reikia kildinti iš ide. *prot-. Dėl toch. A pratim morfologinės struktūros, tai pl. forma pratimäntu rodo senąjį kamieną -mänt- < ide. *-m(e)nt- (žr. Morfologie (1944) 88 ir toliau), kuris pridėtas prie to paties tipo kaip ir A tāpaki ‘veidrodis’ (plg. Van Windekens, Orbis 21 (1971) 112) kamieno -i. Perėjęs į B šis pratim gavo daugiskaitoje galūnę -nta: *pratimnta pavirto į pratinta (mnt supaprastinta į nt); iš pratinta analogiškai buvo padaryta pratin-> vienaskaita pratiṃ. Couvreur, Arch. Or. 18 (1950) 129 buvo neteisus nesiedamas B eprete, epretñe su A pratim, B pratiṃ: jo gretinimas su go. abrs ‘ἰσχυρός’ atmestinas.

Šaltinis:

Windekens 1976, 389

Antraštė:

supràsti

Straipsnelis:

Pr. iss-prestun III ‘suprasti’ plg. lie. su-pràsti ‘dss.’

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 308 išn. 2