Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stirna, bukstis, migyti, laibas, iškirtūlis, pakutra, gužas, verpti, karauti, būvėti, patisas.

Antraštė:

sti̇̀rna

Straipsnelis:

Baltų slavizmuose šis [sl.] c (← [ide.] ḱ) yra pakeičiamas st, pvz., lie. sti̇̀rna (greta la. sirna) ← sl. srьna ‘(gyvulio) ragas, raguotas žvėris’ (← *c ← ide. *k̥̑n-) […].

Šaltinis:

Pohl 1980, 69

Antraštė:

sti̇̀rna

Straipsnelis:

[Kritikuoja, kad stirna siejama su lo. cervus, cornu, Fraenkelio su tauras – dėl t, Endzelyno Comp. Phonology, p. 70 manymą, kad senoji pradžia ts buvo pakeista į s ar st] Norėčiau prasl. *sьrna, lie. sti̇̀rna ir la. s(t)ir̃na […] vėl susieti su *r̥-no-. Įterpimas t į sr grupę įmanomas […] plg. strė́nos ir kt. Sieti pradžią *sr̥-nó- su šaknimi *ser- ‘raudonas’ kaip -no- vedinį iš spalvos būdvardžio žvėrimi pavadinti yra pakankamai paralelių: gr. κύκνος ‘gulbė’ […] s. i. kr̥ṣṇáḥ ‘juodoji antilopė’ […] [54]. Intonacija lie. sti̇̀rna rodo buvus r̥̄ – čia tinka s.-kr. śna […]. Iš šaknies *ser- pirmiausia buvo sr̥-nó-s išvesta, dėl baritonezės iš čia daiktavardis *sr̥nos buvo padatytas Motions Femininum sr̥̄nā [kaip várna – var̃nas…] Prūsų sirwis neturi priesagos no.

Šaltinis:

Werner 1990, 54–55

Antraštė:

sti̇̀rna

Straipsnelis:

Lie. sti̇̀rna, la. stir̃na, s. la. sirna, sl. *sьrna, r. се́рна susiję su ide. praforma, kuri turi palatalinį *k̑; k̑r̥n- ‘ragas, raguotas gyvūnas’ [310]. Kai kas skirtumą tarp sl. *sьrna ir lie. sti̇̀rna bando neįtikinamai aiškinti ts- : st- arba st- : s- kaita, bet tai nepaaiškina pagrindinio klausimo: k̑r̥n- su ide. k̑. Buvo mėginta šį žodį laikyti skoliniu iš slavų, bet tada būtų ne stirna, o *sirna, taigi nepaaiškinamas t atsiradimas [311]

Šaltinis:

Трубачев 1973, 310–311

Antraštė:

sti̇̀rna

Straipsnelis:

Ryšys tarp lie. sti̇̀rna / la. stir̃na ir la. sirna yra nepaneigiamas, bet detalės nėra aiškios.

Šaltinis:

Nussbaum 1986, 8 išn. 16

Antraštė:

sti̇̀rna

Straipsnelis:

Iš plauko spalvos ‘pilkas/širmas’ pavadinimo baltų kalbose dar turime tokius žodžius: s. lie. širvis ‘kiškis’, dabar ‘širmas arklys’ (formaliai = pr. sirvis ‘stirna’, plg. lo. cervus), toliau lie. sti̇̀rna, la. stir̃na (ir senesnis sirna=sl. sьrna) iš *k̑r̥-/k̑er- kaip ir lie. šir̃-vas, šir̃-mas ‘pilkas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 220

Antraštė:

sti̇̀rna

Straipsnelis:

Reikia pastebėti, kad lie. sti̇̀rna, la. stir̃na pasiskolinta iš proto-sl. *tsī̆rnā (kuriam mes turime paliudytą formą tik slavų žodžiui *tsirnā) ‘kalnų ožka’. Čia pradinis ts- (ankstyvas slavų refleksas pradinio k-; žr. Mayer, Tokharian… 1989 dėl jo reliatyvios chronologijos) buvo tuojau dėl metatezės paverstas pradiniu st- baltų kalbose, ėjęs po jau anksčiau pateikto bet kokio pradinio ks- virtimo sk- pavyzdžio, t. y. pradinio sprogstamojo plius frikatyvo (ar sibilanto) į pradinį frikatyvą (ar sibilantą) plius sprogstamąjį.

Šaltinis:

Mayer 1990, 102

Antraštė:

stìrna

Straipsnelis:

[Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. stìrna, la. stir̃na šalia s. la. sirna, s. ru. sьrna, s.-kr. sŕna, le. sarna nebūtinai rodo ide. *sk̑- > bl.-sl. st- prieš priešakinės eilės balsius. -t- gali būti dėl liaudies etimologijos arba kitos antrinės kilmės.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2009a, 10

Antraštė:

stìrna

Straipsnelis:

[Aptariami slavų ir baltų kalbų netaisyklingi fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Bl. st < ide. *k̑: lie. stìrna ‘deer’, la. stir̃na, bet s. la. sirna, sl. *sirnā- (sl. sĭrna). Ide. *k̑er- ‘horn’, plg. lo. cervus ‘deer’.

Šaltinis:

Andersen 2003, 53–54

Antraštė:

stìrna

Straipsnelis:

žr. karvė

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

stìrna

Straipsnelis:

Bl.-sl. kalbose yra nemažai senų genityvinių mot. g. vr̥ddhi vedinių ir metatonijos atvejų: lie. stìrna AP 1, la. stir̃na, sl. *sьrna (r. sérna, tačiau sr.-kr. sŕna ‘stirna’) (plg. lo. cornū̆ ‘ragas’ ir kt.). Anot Nussbaumo (1986, 2ff.) žodžiai, įvardijantys raguotus gyvūnus, su priesaga *-n(o)-,*-u(o)-, visada suponuoja aniṭ-variantą su *k̑er- šaknimi, reiškiantį ‘galva ir ragai’, dar žr. Derksen 2008, 236, 485).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 31