Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: verpti, solyma, kroika, blakis, pirmuo, muzgas, kleiza, urvas.

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

Ide. šaknies *u̯erp- ‘sukti, sukinėti’ tęsinių sl. kalbose išliko mažiau. Nežiūrint to, darbų, kurie skirti šiems sl. žodžiams, yra daug ir jie gana prieštaringi [97–99]. Fasmeris (Фасмер I 354, 300) s. r. воропъ gretina su gr. ῥέπω < vrepō ‘siūbuoju, linkstu’, ῥόπαλον ‘vėzdas, kuoka’, lo. repens ‘netikėtas’. Fasmeris atmeta gretinimą su go. wairpan ‘sviesti’ ir lie. ver̃pti; vienok. s. r. вьрпсти sieja su lie. ver̃pti, tačiau Potebnios siūlomą gretinimą sl. воропай – lie. verpėjas atmeta.

Šaltinis:

Меркулова 1977 (1979), 97–100

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

Gr. ῥάπτω ‘siūti, kartu durti’, ‘dalyvauti sąmoksle, sumanyti’ […]. Mikėnų kalbos duomenys silpnina tradicinę etimologiją, kuri šį žodį gretina su baltiškais žodžiais, pvz., lie. verpiù, ver̃pti greta virpė́ti, kuris ne labai atitinka reikšme ir pasidaro negalima dėl Mikėnų w- žodžio pradžioje nebuvimo. Tiesa, Heubeck, IF 64, 1959, 124, nepriima Mikėnų rapte gretinimo su ῥάπτω, tačiau nuo to laiko jis buvo patvirtintas. Heubeck, ibid. 119 ir toliau, laiko mažybiniu antroponimu warapisiro, kurį jis interpretuoja kaip ϝράψιλος. Jeigu net ši analizė būtų teisinga, tai reikėtų atstatyti kitą homoniminį veiksmažodį ῥάπτω (plg. ῥάβδος ir t. t.?).

Šaltinis:

Chantraine DEG, 967

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

‘Jotvingių’ wirba ‘moteris’ galima sieti su lie. ver̃pti, la. vērpt. Dėl vokalizmo plg. la. virpata ‘ratelio dalis’, virpis ‘paprastas įrankis virvėms vyti’. Tokiu atveju wirba pirminė reikšmė – ‘verpėja’.

Šaltinis:

Карулис 1985 (1987), 138

Antraštė:

verpti

Straipsnelis:

Žodžiai, žymintys sąvoką ‘verpti’, ide. kalbose dažniausiai etimologiškai siejami su žodžiais, žyminčiais sąvokas ‘sukti’, ‘tempti’; vieną grupę sudaro žodžiai, padaryti iš daiktavardžio ‘siūlas’ (it. filare, pr. filer, isp. hilar < lo. fīlāre, kuris < lo. fīlum ‘siūlas’ ir t. t.). Lie. verpti, la. vērpt, (šalia daiktavardžių varpstis, varpstė) giminiški gr. ῥάπτω‘siūti’, kuris < *wer-p-, prailginto ide. *wer- ‘sukti, lenkti’ varianto.

Šaltinis:

Buck 1949, 408

Antraštė:

verpti

Straipsnelis:

Kalboje lygia greta gali egzistuoti -p- ir -b- išplėstiniai, nebūdami vienas iš kito kilę. Taip lie. ver̃pti, la. verpt šalia go. waírpan, s. isl. verpa, s. v. a. werfan, etc. [plg. Persson, Beiträge 498 t. Tikiuosi, kad Persono nurodyta reikšmės raida yra teisinga ‘versti sukamus judesius atlikti’; plg. ir Feist, Vgl. Wb. 545: dėl s. isl. verpa ‘lenkti’, ang. to wrap, vok. a. sich werfen ‘lenktis’ galima postuluoti pagrindinę reikšmę ‘sukti, tapti susuktam’. Į šaknį *u̯rep- suvedant galima sieti ir gr. ῥέπω ‘sulenk mane’], taigi santykis *u̯erp- : *u̯erb- b-vedinius esant rodo daiktavardžiai lie. vir̃bas, bažn. sl. vrъba ‘salix, ἰτέα’, lo. verbera ‘rykštė, mušimas rykštėmis’.

Šaltinis:

Solta 1974, 124

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

Pr. etwiẽrpt ‘atleisti’ tiksliai atitinka lie. atver̃pti ‘atkišti, t. y. palaidą, laisvą padaryti; atleisti’. Jo semantika sutampa su s. r. вьрпсти, вьрпу ‘plėšti’, ‘atimti jėga’, ‘atlupinėti’ ir t. t. [116] Manoma, kad buvęs *otvьrp-. Šalia lie. ver̃pti, la. vērpt ir kt. dar nurodoma s. i. várpas-, gr. ῥέπω, s. isl. orf, s. v. a. worf ir t. t. [117]

Šaltinis:

Топоров ПЯ II, 115–117

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

Lie. ver̃pti, la. vērpt ‘verpti’ drauge su gr. ῥάπτω (< *u̯r̥pi̯ō) ‘siuvu’ susijungia ide. *u̯erp-, iš tikrųjų *u̯er-p- – išplėstoje ide. *u̯er- ‘sukti, sukinėti’ formoje. *u̯er-p- turi ne tik reikšmę ‘sukti’, bet ir ‘atlikti ypatingą procesą, susijusį su sukimu’, ‘supti, tverti, dengti’ ir kt., plg. wārp- ‘supti’, het. u̯arpa- t. p., av. varəp-, lie. varpýti. Toliau čia s. r. вьрпу, вьрпсти ‘rauti, plėšti’, воропъ ‘antpuolis’ – galbūt iš ‘apsupimas’.

Šaltinis:

Трубачев 1966, 91

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

žr. virpėti

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2005a, 119

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

Pr. inf. etwiērpt ‘atleisti (nuodėmes)’ suponuoja šakninį veiksmažodį pr. *verpt ‘leisti’ < *‘atpalaiduoti’, kuris kartu su lie. ver̃pti, -ia = la. vèrpt, -ju, -u ‘verpti’ (< bl. *verp-, *virp- ‘sukti’) etimologiškai susijęs su lie. virpė́ti, vìrpa / -ia / -i, -ė́jo ‘drebėti, tirtėti; išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti’ ir la. virpêt ‘verpti, drebėti’. Šios šaknies mišriojo tipo veiksmažodis lie. virpė́ti : virpêt, reiškiantis vibraciją, greičiausiai atsirado rytų baltų prokalbėje kaip opozicija aktyvaus veiksmo reikšmės šakniai verp- ‘sukti’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 111

Antraštė:

ver̃pti

Straipsnelis:

PKEŽ I 307t. pr. veiksmažodis etwierpt kildinamas iš verp-/virp- ir siejamas su lie. ver̃pti, la. verpt.

Šaltinis:

Jakulis 2006, 59