Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vyras, gadus, karkalis, gogas, galtinis, ledyti, Motertis, plokis, biaurus, cipti, durbis, taimi, virbalas, burokas, drausti, matyti, katynas, brautis, sketerys, pardosas, karauti, gerti, lubas, bradyti, vengus, kestis, tauras, maliava, vydras, gaidra, plasnas, lydyti, kakoras, jautis, braukis, skiderlis, snigti, gailis.

Rezultatai

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Pr. wijrs 55,₁₁ ‘Mann’ [ir kt.] : lie. výras, la. vĩrs, s. i. vīrá-ḥ, lo. vir, s. air. fer, go. wair ‘t. p.’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 314 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV, 338

Antraštė:: vyras
Straipsnelis:: Lie. kalba vyras vartojamas dviem reikšmėmis 1. ‘человек, man’ ir ‘мужчина, husband’. . vyras, la. vīrs, s. i. vīra-, av. vīra-, lo. vir, go. wair ir t. t. < ide. *wī̆- t. y. *wī̆-ro-: lo. vīs, s. i. vayas ‘jėga’.
Šaltinis:: Buck 1949, 81

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Umbrų uiro, ueiro ‘uirōs’ arba ‘uirum’, gen. pl. (passim.). Tas pats žodis, kaip ir lo. nepaliudytas oskų kalboje, kurioje žinoma tik nēr, sujungtas su nerf (bei skirtingos reikšmės) žodis reiškia ‘vyras’ supriešintas su banda: pequa. Veter pasiūlytas vertimas, ‘mancipia’ remiasi nesąmone. Rašyba ueiro, atrodo, žymi, kad umbrai išsaugojo ilgą i s. i. virāḥ, lie. výras.
Šaltinis:: Ernout 1961, 103

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Toch. A wir ‘jaunatviškas, jaunas, naujas, šviežias’ su formomis: nom. pl. m. wire, nom.-acc. pl. f. wiraṃ, abstr. vedinys wirone. Jau Sieg-Siegling, SPAW 1908, 927, nurodė (akivaizdžią) giminystę su s. i. vīrá- ‘vyras, vyras pačiame jėgų žydėjime, herojus’, lo. vir, lie. výras, s. air. fer, go. waír ir t. t. ‘vyras’ [574]. Toch. A wir < ide. *u̯iro-s (nom. sg.). Reikia atsisakyti skolinio iš kurios nors Azijos kalbos hipotezės (Van Windekens, Anthr. 55 (1960) 761 ir t.).
Šaltinis:: Windekens 1976, 574–575

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiaussią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Tiktai baltų kalbose yra daiktavardžių, rodančių kirčio atitraukimą. Vedų vīráḥ lyginant su lie. výras 1 akcentinė paradigma, la. vĩrs.
Šaltinis:: Milewski 1966, 115

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Ide. *vī̆ro-s reiškė ‘vyresnį, užaugusį’, ypač ‘stiprų’. Į giminystės terminų tarpą buvo įjungtas vėliau, kai buvo užmiršta konkrečioji reikšmė. Iš jos kilusios formos: s. i. vīrá-, av. vīra-, lo. vir, lie. výras, la. vîrs, pr. wijrs, s. air. fer, go. waír, s. isl. verr, s. v. a., s. ang. wer. B. Delbriukas, analizuodamas s. i. vīrá- ‘vyras’, ypač ‘stiprus vyras’, ‘didvyris’, ‘karys’, po to ‘sūnus’, ‘patinas’ reikšmes, nurodo, kad reikšmė ‘vyras, pats’ pasitaiko tik epinėje kalboje, tuo tarpu lo. vir nuo senų laikų reiškia ‘pats’. K. K. Ulenbekas sugretina s. i. vīrás ‘vyras, didvyris’ ir váyas ‘jėga, sveikata’. V. Prelvicas mano, kad ide. *virós < *viēr reikštų ‘persekiotoją, karį’, plg. s. i. vītar- ‘persekiotojas’ [102]. Ide. *vī̆ros etimologija kaip ide. *vī-, *vei- ‘jėga’ ir priesagos -ra- darinio yra gana įtikėtina, tačiau lie. vyras priesagos -ra- išskirti negalima. Tik baltų kalbos gerai išlaikė ide. u̯īro-s tęsinius, o slavų kalbose jos nežinomos [103]. Lietuviška forma vyri̇̀škis yra būdvardis su priesaga -išk- ‘vyriškas’, bet dabar praradęs šią ypatybę ir reiškia ‘vyrą’ [104].
Šaltinis:: Трубачев 1959b, 102–104

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: (Straipsnyje autorius aiškina kai kurių praslaviškų žodžių kilmę, šalia pateikdamas jų absoliučiuosius sinonimus, priskiriamus baltiškajam ingredientui). Prasl. mǫžь ‘vyras’ laikomas iranišku ingredientu (mǫžь > iran. manuš- > *manš [185] *mǫšь > mǫžь) Baltų kalbose sąvoka ‘vyras’ reiškiama protobaltiška ir indoeuropietiška leksema *vīrós (lie. výras, la. vĩrs ‘t. p.’, s. i. vīráḥ ‘vyras, herojus’, lo. vir, s. air. fer ‘t. p.’, go. wair ‘t. p.’). Tokiu būdu vira priskiriamas baltiškajam ingredientui [186].
Šaltinis:: Мартынов 1984, 185–186

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: žr. voras
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1992, 169

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.]. Reikšmėmis ‘vyriškis’ ir ‘sutuoktinis’ baltų kalbose vartojamas paveldėtas žodis *u̯īr-o-: lie. výras, la. vĩrs, pr. wijrs, turintis tikslius atitikmenis: s. i. vīráḥ ir av. vīra-. Tačiau kitos ide. kalbos turi variantą *u̯ir- su trumpuoju balsiu: lo. vir, s. air. fer, go. waír.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 230

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Jotvingių wiroʃ ‘ponas’, plg. lie. výras, la. vĩrs, pr. wirs.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 81

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: žr. duona
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 321

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Hirto dėsnio pvz.:] lie. výras ~ s. i. vīrás.
Šaltinis:: Kortlandt 2008, 6

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Tokie menamo fonologinio kirčio atkėlimo atvejai kaip lie. výras, la. vĩrs greta s. i. vīrá- (bei suponuotino ankstyvojo *vī́ra-) ‘vyras’ parodo daiktavardėjant performuotą kirtį. Kirčiavimas *vī́ra- sąlygotas posesyvinių kompozitų s. i. suvī́ra- ‘gerus vyrus turintis’ ir atvī́ra- ‘vyro, vyrų neturintis’. Žodžių, įvardijančių vyrą, pagrindas *u̯ih-ró- savo kilme yra būdvardis reikšme ‘stiprus’. Rytų toch. wir ‘jaunatviškai stiprus’ iš tiesų yra pastarojo atliepinys, o s. i. vīrá- ‘vyras’ – sudaiktavardėjęs būdvardis.
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 174–175

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **wiHro- > *wīro- ‘vyras’: s. i. vīrá- etc. […]; lie. výras, la. vĩrs [originale vir̃s], pr. wijrs […]. Atitikmenį galima įžvelgti ir s. r. vira, virьnaja ‘bauda už nužudymą’, plg. s. ang. wer(e)gild, s. v. a. wërgelt ‘Wergeld’ arba s. i. váira- n. ‘Feinschaft, Fehde; Manngeld, Wergeld’ : vīrá- ‘Mann’ (Kiparski 1934: 92; Vasmer 1986–1988, I: 318; KEWA III: 268).
Šaltinis:: Blažek 2009, 47

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariama baltų ir slavų priegaidžių fonologinė interpretacija. Lie. výras, s. i.ų vīrá.
Šaltinis:: Журавлев, Авксентьева 1972, 240

Antraštė:: výras
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito ra kamieno oksitonai.] S. i. vīrá- < *uiH-ro-. Lie. výras (1 kirčiuotė), la. vĩrs rodo kirčio atitraukimą pagal Hirto dėsnį.
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 93

Antraštė:: výrop
Straipsnelis:: žr. liepa
Šaltinis:: Olander 2009, 103–104