Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: matyti, katynas, brautis, sketerys, pardosas, karauti, gerti, lubas, bradyti, vengus, kestis, tauras, maliava, vydras, gaidra, plasnas, lydyti, kakoras, jautis, braukis, skiderlis, snigti, gailis.

Rezultatai

Antraštė:: matýti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų–slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Matyti. Kitas lie. veiksmažodis, turintis šią reikšmę, yra matýti, mataũ. Iš išlikusios la. matît, matu ‘jausti, (pa)stebėti’ : mast, matu ‘justi, pamatyti’ opozicijos išeina, kad lie. matýti yra antrinę reikšmę turintis iteratyvas.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 236

Antraštė:: matyti
Straipsnelis:: Lie. matyti giminiškas la. matīt ‘jausti, pastebėti’, s. sl. sŭ-motriti, r. smotrit’ ‘žiūrėti’, galbūt ir gr. ματεύω ‘siekti’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 1044

Antraštė:: matýti
Reikšmė:: sehen
Straipsnelis:: Lie. matýti (žr.: Fraenkel LEW, 415t.), be abejonės, siejasi su lie. mèsti ‘werfen’ (tiap manyti linkęs ir Fraenkelis). Tačiau E. Fraenkelio pasiūlyti pavyzdžiai prie mèsti yra prastesni, nei pateikia NdŽ II, 86. Žinoma, mèsti čia reiškia ne ‘sehen’, ‘schauen, blicken’, vietoj kurių įprastai sakoma lie. žiūrė́ti. Esu tvirtai įsitikinęs, kad matýti išvestas iš mèsti, ką dar 1920 m. Kaune įvykusio pokalbio metu pasakiau E. Fraenkeliui, pateikdamas jam tokį Vaižganto sakinį: kur̃ tik mèsi, lietùvį ràsi (‘wo man nur immer hinschaut, findet man einem Litauer’).
Šaltinis:: Senn 1958, 599

Antraštė:: matýti
Straipsnelis:: T. Burrowas išaiškino homofonų sumišimą, kuris buvo priskiriamas indų veiksmažodiniams dariniams iš mā- ir smarkiai perdirbtas Pokorno IEW, 693 *1.mā- straipsnyje […]. Vis dėlto dar galima pasakyti kelis papildomus žodžius dėl keleto darinių […]. Aptardamas (136–137) lie. matýti, matùs ‘gerai matąs’, s. sl. motriti ‘žiūrėti, σκοπεῖν’, gr. μάτος ‘ieškojimas’ ir kt., Burrowas kalba apie „t pridėjimą / plėtinį“. Turėdamas galvoje, kad keletas tokių formų nėra labai vėlai padarytos iš *-mHₐ-ti, siūlau visas jas kildinti taip, kaip aš aptariau IF 1978, LXXXIII, 119–120 ir [...] ten esančiose nuorodose: iš sustabarėjusios nominalizuotos formos *mHa-t-. Toliau pažymėtinas yra bl.-sl. *mHat- ir Rigvedos mimī- (138) reikšmių artimumas.
Šaltinis:: Hamp 1984f, 45

Antraštė:: matýti
Straipsnelis:: Jotvingių mact ‘žiūrėti’ yra neaiškus žodis. Jis galbūt sietinas su s. sl. motriti ‘žiūrėti’, lie. matýti.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 76