Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gerti, lubas, bradyti, vengus, kestis, tauras, maliava, vydras, gaidra, plasnas, lydyti, kakoras, jautis, braukis, skiderlis, snigti, gailis.

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

žr. girti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E-H, 247–249

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

žr. gerdas

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 219–220

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

Gr. βιβρώσκω, perf. βέβρωκα, aor. ἔβρων ‘ryti’, bet gali reikšti ir ‘valgyti’, βορά ‘maistas’. Senoji šaknis *gʷer- ‘ryti’. Balsį e turi arm. aor. e-ker- ‘jis valgė’, lie. geriù, gérti. Nulinį laipsnį turi skr. giráti. Lo. uorō, kaip ir skr. perf. jagāra, turi balsį o. Šis o, kaip ir laukiama, yra gr. -βορος, βορά ‘maistas’. Kamienas βρω- galbūt atspindi lie. gìrtas bei skr. gīrṇá- ‘rijęs’ (Schwyzer, Gr. Gr. 1, 360 t.), plg. βρωτός. Jis remiasi *gʷrə- > gʷr̥̄- su ilgu sonantu. Šis kamienas davė visą veiksmažodžio asmenavimą. Pagaliau βάραθρον priklauso tai pačiai šeimai, žr. šį žodį ir galbūt δερή, bet graikų kalbos požiūriu šie žodžiai yra savarankiški.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 175

Antraštė:

gérti

Reikšmė:

trinken

Straipsnelis:

Tiesioginį pirmykštės trinarės sistemos refleksą baltų-slavų kalbose demonstruoja šaknų su pradiniu labioveliariniu ir šaknies pabaigos ‘Liquida’ ar nazaliniu nykstamojo balsių kaitos laipsnio realizacija. Jų u- vokalizmas suprantamas tik kaip ide. labioveliarinio labialinio elemento refleksas, plg. lie. gérti ‘trinken’, s. bažn. sl. po-žrěti ‘ėsti, praryti’ – ir lie. gurklỹs, gùrklis ‘Kropf der Vögel’, s. r. gъrlo, r. gorlo ‘gerklė’ (*gᵘ̯er-, lo. vorāre, gr. βορά ‘Frass’ (‘pašaras’ ir t. t.).

Šaltinis:

Tischler 1990, 81

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Gerti. Rytų baltų kalbose matome inovaciją: senasis *pō- buvo pakeistas *gᵘ̯er- ‘ėsti, ryti’, kuris čia įgavo reikšmę ‘gerti’. Lie. gérti, geriù, gė́riau, la. dzer̂t. Giminiški: sl. *žerti, s. sl. po-žrěti, po-žьrǫ, lo. vorō ‘ryju’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 235

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

Germ. kwerr- *a- ‘suryti, suėsti, verschlingen’ (s. ang. tik būt. k. l. dalyv. ā-cworren ‘girtas, apsirijęs’, kwer-dra-z: s. v. a. querder ‘jaukas, masalas, Köder’) turbūt yra pamatuotas bendraide. veiksmažodžiu gᵘ̯erə- (su **ə₁) ‘suryti, suėsti’. Dėl geminatos atsiradimo plg. Seebold KZ 80, 1966, 273–283): lo. vorāre ‘verschlingen’, lie. geriù, gérti, gėriau ‘ryti skystį, malšinti troškulį’, s. bažn. sl. požьrǫ, požrěti ‘praryti’, gr. perf. βέβρωκα ‘valgiau, prarijau’, s. i. giráti ‘praryja’ (taip pat gírati, gilati, gr̥ṇā́ti, plg. Mayrhofer, KWEAI, 335).

Šaltinis:

Seebold 1970, 318

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

Didžiausia dalis žodžių, žyminčių sąvoką ‘gerti’, yra paveldėta iš ide. prokalbės (< ide. *pōli) – ‘gerti’). Į šią grupę neįeina germanų kalbų žodžiai ir žodžiai, kilę iš sąvokos ‘ryti’, ‘springti’ (panašiai kaip ir žodžiai, žymintys sąvoką ‘valgyti’). Lie. gerti, la. dzert giminiški s. sl. žrěti, skr. gr̥-, lo. vorare < ide. *gʷer-.

Šaltinis:

Buck 1949, 331

Antraštė:

gérti, gẽria

Reikšmė:

trinken

Straipsnelis:

žr. grūsti

Šaltinis:

Solta 1960, 167

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

žr. gurklys

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 348–350

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

žr. gurklys

Šaltinis:

Мартынов 1983, 65–66

Antraštė:

gerti

Straipsnelis:

žr. gurklys

Šaltinis:

Мартынов 1978, 20

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

Jotvingių terd ‘gerti’, plg. lie. gérti, la. dzer̂t, bet pr. poūt, pūton. Dėl žodžio pradžios t-, plg. jotv. tarmi ‘karšta’ (: pr. gorme).

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 80

Antraštė:

gér-ti

Reikšmė:

trinken

Straipsnelis:

Kai kurių vandenvardžių pagrindas yra lie. gér-ti ‘trinken’. Su palataliniu priebalsiu čia priklauso lie. veiksmažodis žervénti ‘strömen’ (B. Savukynas), plg. s. r. subst. žerelo ‘Flußmündung’, ukr. žorlo ‘Flußbett’, s. č. žriedlo ‘Quelle’ ir t. t. (LEW 148).

Šaltinis:

Schall 1966, 18

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

žr. sūsu

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 157

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

Lie. gérti atitikmenys kitose ide. kalbose: s. i. giráti, gr̥ṇā́ti ‘gurkšniai’, ajagára-, av. ǰarōiš, aspōgar-, nərəgar-, arm. eker, ker, kur ‘maistas; masalas, jaukas’, gr. βιβρώσκειν ‘suvalgyti’, βρῶμα, βρῶσις ‘maistas, mėsa’, la. vorāre ‘godžiai valgyti, ryti’, carnivorus ‘mėsėdis’.

Šaltinis:

Schmalstieg 2008, 316

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

žr. balsas

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 115

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

žr. ta

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 116

Antraštė:

gerti

Straipsnelis:

žr. garas

Šaltinis:

Кретов 1989, 139

Antraštė:

gérti

Straipsnelis:

Svarbus baltų ir slavų kalbų ilgųjų skiemenų šaltinis yra balsio kontrakcija su po jo einančiu priebalsiniu laringalu ir kompensacinis balsio, po kurio ėjęs sonantas ir išnykęs balsinis (ar, po *i̯, priebalsinis) skiemens pabaigos laringalas, pvz., ide. *gʷerə₃tḗi̯ > bl.-sl. inf. *gēˀrˈtēi̯ > lie. gérti, la. dzer̂t […].

Šaltinis:

Olander 2009, 151