Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
trinti
,
kakta
,
kaukt
.
Rezultatai
Antraštė:
tri̇̀nti
Straipsnelis:
[Bendra ide. žodis būtų] arm.
tʿur
‘kalavijas, kardas’. Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch II, 1313 t. veda
tʿur-
iš šaknies *
ter-
‘trinti, pergręžti’ (Walde-Pokorny I 728 t.); pamatinė forma būtų *
tōr-
. Čia priklauso s. i.
turáḥ
‘sužeistas, žaizdotas, pritrintas iki kraujo’, gr. τείρω ‘trinu, kankinu’, τίτρημι, τίτραμι ‘sutrinu, pergręžiu’, τετραίνω ‘t. p.’, τέρετρον ‘gržtuvas’, lo.
tero
, perf.
trivi
‘trinti’ [39], s. air.
tarathar
‘grąžtuvas’, s. v. a.
drāen
‘sukti, tekinti’, lie.
trinù
,
tri̇̀nti
, s. sl.
tьrǫ
,
trěti
‘trinti’. Jei iš tiesų šaknis *
ter-
dažnai vartojama technine prasme ir yra daugelio įrankių pavadinimų pagrindas (‘grąžtuvas’ – gr., lo. (
terebra
), kelt.; gr. τóρνος ‘skriestuvas’, τορεύς ‘kaltas, skaptas’), arm. forma lieka ir savo reikšme, ir savo pailg. ablauto daryba labai izoliuota, tai aplinkybė, kelianti klausimą dėl iškeltos etimologijos teisingumo.
Šaltinis:
Solta 1960
38–39
Antraštė:
tri̇̀nti
Straipsnelis:
Trautmanas pr.
trimė
‘draudžia’ sieja su lie.
tri̇̀nti
, la.
trĩt
, bet nepaaiškina, kaip pr. žodis įgavęs savo reikšmę; rodos, kad ‘trynimas’ ar ‘brūžinimas’ yra gana toli nuo ‘draudimo’. Grasinantys, perspėjantys ir panašūs žodžiai pirmiausia yra reiškę vienokius ar kitokius stiprius garsus, kadangi susijaudinęs, grasinantis žmogus šneka garsiai. Taipgi la.
grem̃ties
‘grasinti’ giminiškas su sl.
громъ
‘perkūnas’ [ir kt.]. Atrodo, kad minėtasis pr. žodis pamatuotas šaknimi
tren-
, kuria remiantis la.
trans
, lie.
trãnas
(vok.
Drohne
‘tranas’ yra tos pačios šaknies kaip
dröhnen
‘dundėti’), sl.
trątъ
‘tranas’, la.
trùoksnis
, lie.
trañksmas
,
treñkti
(= la.
triekt
). Ką nors birų išberiant ar brūžinant du daiktus dažnai girdisi triukšmas, garsas, todėl šaknis
tren-
(iš kurios taip pat lie.
trinti
, la.
trĩt
) galbūt remiasi
ter-
‘brūžinti’ (pvz. lo.
terere
‘trinti’, perfektas
trīvī
; savo
-en-
šaknis
tren-
yra gavusi iš tokio tipo šaknų, plg. la.
stenēt
,
senēt
‘zvimbti, niūnuoti’, r.
звенеть
, s. i.
tanayati
‘skambėti, aidėti’,
dhraṇati
‘t. p.’,
svanati
‘t. p.’, la.
skanēt
ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (1), 120
Antraštė:
trinti
Straipsnelis:
Iš žodžių, žyminčių sąvokas ‘trinti’, išsiskiria didžiulė paveldėtų giminiškų žodžių grupė. Šiaip šios reikšmės žodžiai etimologiškai siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘gramdyti’, ‘malti’, ‘sukti aplinkui’ ir t. t. Lie.
trinti
; la.
trit
; s. sl.
trěti
(*
terti
), s.-kr.
trti
, č.
třiti
, le.
trzeć
ir t. t. bendras slavų; gr.
τρῑ́βω
, lo.
terere
(
trīvī
,
trītus
), visi < ide. *
ter-
, su prailgintais variantais *
trī-
, *
treu
.
Šaltinis:
Buck 1949
, 568
Antraštė:
trìnti
Straipsnelis:
Audronė Kaukienė aptarė lie.
trìnti
(la.
trĩt
, pr. praes. 3
trinie
) istoriją. Ji konstatavo, kad tai bendrabaltiška šaknis *
tren-/trin-
, kurioje įžvelgtinas nosinis afiksas (ide. *
ter-
; plg. lie.
tìrti
).
Šaltinis:
Pakerys 2002
, 194
Antraštė:
trinti
Reikšmė:
reiben, schleifen
Straipsnelis:
žr.
šeiva
Šaltinis:
Gliwa 2008b
, 41–60
Antraštė:
trinti
Reikšmė:
wickeln
Straipsnelis:
žr.
šeiva
Šaltinis:
Gliwa 2008b
, 41–60
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas