Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tremti, gidis, ardas, kitas, lapus.

Antraštė:

trem̃ti

Reikšmė:

kirsti, slėgti

Straipsnelis:

Gr. I τρέμω (tiktai praes. kamienas) ‘drebėti (iš baimės)’ [1131]. II τρέω, aor. τρέσ(σ)αι ‘bijoti’ […]. Reikia kildinti iš šaknies *ter- (kuri galbūt figūruoja s. i. žodyje teraláḥ, bet plg. Mayrhofer, Wb. 1, 481) su skirtingomis priesagomis. I. *tr-em-, be to, rodo gr. τρέμω, lo. tremō, toch. A. träm-, tärm- ‘drebėti iš pykčio’, toch. B. tremi = gr. τρόμαι; baltų kalbose su e lie. tremiù, trem̃ti ‘kirsti, slėgti’, su nuliniu laipsniu lie. tṙ̀mstu, tṙ̀mti ‘drebėti’. Dar plg. ταρμύσσω. Žr. Pokorny 1092. II. *tr-es-. Be to, gr. τρέω (< τρέσω) identišką formą pateikia s. i. trásati ‘drebėti, būti sunerimusiam’. Iranėnų ir baltų kalbos rodo praes. su *-sk-: av. fra-tərəsaiti, s. persų tarsatiy ‘bijoti’, lie. trišù, bendratis trišė́ti (ide. *tr̥s-(s)kō, s. I. kauzatyvas trāsayati ‘išgąsdinti, įvaryti baimės’ ir t. t. Kaip veiksmažodinis būdvardis Avestoje iškeliama laukiama forma taršta- ‘bijantis’ iš *tr̥sto-, bet analogiškose gr. kalbos veiksmažodinėse formose turime balsį e, gr. ἄτρεστος ir s. i. sam-ut-trasta ‘drebantis, išgąsdintas’. Vakarinėse kalbose paraleliškai su vietos pakeitimu greičiausiai iš lengvai realizuojamo antrinio turima *ters-, *tors- lo. žodyje terreō ‘įvaryti baimės’, kurio balsis e yra paskolintas iš apeliatyvo terror, o italikų kalbose umbrų su balsiu o tursitu ‘terrētō’. Su nuliniu balsiu v. air. tarrach ‘baikštus, bailus’ iš tr̥s-ākō-. Gr. ἔτερσεν turėjo būti pasidarytas nepriklausomai. Dar žr. Pokorny 1095. Lo. trepidus gali priklausyti tai pačiai šeimai. Taip pat žr. τρήρων.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1132

Antraštė:

trem̃ti

Straipsnelis:

[Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Lie. trem̃ti, la. tremt < rytų bl. *trē̆m-/*trim- ‘tremti, varyti šalin’ / ‘bijoti, drebėti’, ‘slūgti, mažti’ < ide. *trem- ‘spurdėti, virpėti, drebėti’ [trem-, trems- ‘trippeln, trampeln (trepsėti)’ und ‘zittern (drebėti)’ Pokorny 1092–1093; *trem- ‘zittern (vor Angst)’ (pvz., lie. trem̃ti) LIV 589; *t(e)rem- ‘zittern’ (auch zucken, trippeln’) Walde-Hofmann 701; *trem- Hofmann 372–373; trem- ‘hüpfen, springen’ Feist 501; *trem- ‘mīdīt, spārdīt; tricēt’ Karulis 2, 419]. Samplaika tr kildinama iš senosios bazinės šaknies *ter-/*tr̥- ‘tirtėti, drebėti’ ( plg. Brugmann KGr 2, 882). Kitų kalbų veiksmažodiniai atitikmenys: gr. τρέμω ‘drebu, virpu’, lo. tremō, -uī, -ere ‘t. p.’, s. v. ž., s. saks. thrimman ‘hüpfen (šokinėti)’, v. v. ž. drammen ‘lärmen, heftig drängen (triukšmauti, stumdyti)’, s. isl. þramma ‘trampeln, schwer gehen (trypti, sunkiai eiti)’, toch. A träm- ‘drebėti, supykti’, alb. tosk. trëmp, geg. trem ‘ich schrecke (išsigąstu)’, plg. vedinius go. þramstei ‘Heuschrecke’ (skėrys, žiogas)’, gr. τρόμος ‘virpulys’, toch. B tremem ‘virpulys’. Reikšmė ‘teismo nuosprendžiu ar valdžios galia pašalinti asmenį iš jo gyvenamosios vietos arba tėvynės’ lietuvių ir latvių kalbose yra nauja, susijusi su socialiniu ir politiniu gyvenimu. Reikšmės raida galėtų būti: ‘spurdėti, virpėti, drebėti’ > a) ‘spurdėti, šokinėti, judėti’ / ‘stumdyti, trypti, vaikyti, varyti’ (konkretus veiksmas, judėjimas); b) ‘drebėti, bijoti, pykti’ / ‘gąsdinti, tramdyti’ (emociniai, psichiniai procesai), dėl reikšmių sąsajų žr. Fraenkel 1117.

Šaltinis:

Kaukienė 2007, 211–235

Antraštė:

trem̃ti

Reikšmė:

выгнать, сослать; (tarm.) стоптать, износить

Straipsnelis:

žr. trantas

Šaltinis:

Смулкова 1980 (1981), 209