Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pupa, bezmėnas, piktžodžiauti, pindžiakas, marška, gailus, tuomet.

Antraštė:

pupà

Straipsnelis:

[Lie. žodžiams, kuriuos dėl jų pavidalo galėtume laikyti baltiškais, A. Senas siūlo gana racionalius ir pamokomus aiškinimus:] lie. pupà < vok. Puff (bohne) [žr.: A Senn. Zur Frage des deutschen Einflusses auf das Litauische. „Instituto Universitario Orientale. Annali, Sezione linguistica“, I. Napoli, 1959, 65–78].

Šaltinis:

Топоров 1963d, 259

Antraštė:

pupà

Straipsnelis:

Lie. pupà, la. pupa, pr. vietovardis Pupkaym, Pupayn, Pupekaymen (< pupa + caymis ‘kaimas’). Atrodo, tik baltų kalboms charakteringas pavadinimas, sietinas veikiausiai su lie. pùsti, putà, la. paupt ir kt. šios šaknies žodžiai.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 25

Antraštė:

pupà

Straipsnelis:

Baltų kalbose aptinkamas bendras pupos pavadinimas: lie. pupà, la. pupa. Senovės prūsai irgi, matyt, turėjo šį pavadinimą, nes yra išlikę vietovardžių: Pupayn, Pupkaym, Pupekaymen. Kt. ide. kalbos tokio pavadinimo neturi.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1958a, 457

Antraštė:

pupà

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. pupà (bet pr. babo identiškas su sl. bobъ!): prasl. *bobъ (le. bób ir t. t. ); lie. žodis yra vedinys iš veiksmažodio *paup-ti (iš paupt ‘ištinti’, plg. Pokorny 848); slavų žodis yra šiaurės vakarų ide. leksikos elementas (plg. lo. faba, Pokorny 106).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 127

Antraštė:

pupa

Straipsnelis:

[publikuojamas darbas, rengtas apie 1873, kuriame kitaip aiškinama prūsų leksika, pateikta Nesselmano „Thesaurus linguae prussicae“] Lie. pupa, la. pupa galbūt iš finų papu paskolinta, o vėliau iš naujo paskolinta iš slavų, plg. pr. babo, s. sl. bobъ.

Šaltinis:

Matzenauer 2003, 45