Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gimti, kinivarpa, kasioti, gedauti.

Rezultatai

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Pr. *gimt atstatoma naunagimton, gimsenin pagrindu. Siejama su lie. gim̃ti, la. dzìmt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 238

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Pr. gemton ‘gimdyti’ acc. sg. m. part. praet. pass. Glaudžiausiai siejasi su lie. gim̃ti (gemù, gìmstu), la. dzìmt (dzȩmu, dzìmstu) ‘gimti’, taip pat su gimęs, gimusį (: -gimmusin), la. dzimis, dzimušu ir pan. Numanoma semantinė raida ‘ateiti (į pasaulį)’ > ‘pasirodyti’ > ‘gimti’. Pirmąją stadiją atitinka s. i. gam-, av. ǰam-, gr. βαίνω, arm. ekn ‘jis atėjo’, lo. veniō ir kt. Nėra slavų atitikmenų. Įdomu, kad gimsenin ‘gimimas’, naunagimton pagrindu atstatoma pr. *gimt ‘gimti’, tai kauzatyvas, kuris siejasi su lie. gim̃ti, la. dzímt, o gemton morfologiškai – su lie. gimdýti, la. dzèmdêt, dzèmdinât (kauzatyvai).
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 204–205

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Pr. gemmons 5₂₉, 11₂₈ ‘gimęs’ [ir kt.] : ainangimmusin, gimsenin, lie. gim̃ti, la. dzìmt, go. giman ‘ateiti’, skr. gamati ‘(jis) eina’, gr. βατός ‘praeinamas’ ir kt. žr. Walde Pokorny 175.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 218

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Jeigu alb. preǵím ‘kviestiniai, iškilmingi pietūs (vakarienė) gimus pirmajam vaikui’ [395] (Meyerio (G. Meyer, Etymologisches Wörterbuch der albanischen Sprache, 1891) žodyne ši alb. forma nepaaiškinta) nėra skolinys, tada ǵim gretinčiau su lie. gim̃ti, la. dzimt, pr. gemmons ‘gimęs’, av. niǰāmaya- ‘puerperam facere’, skr. gam-, av., s. pers. ǰam- ‘ateiti’, go. giman ‘t. p.’ ir kt. (dažnai su minėta šaknimi dar gretinama lo. gemini ‘dvyniai’, Walde dar sieja ir falulus, nors teisingiau būtų geminus; visa tai fonetiškai ir semasiologiškai man rodos esą įmanoma). Alb. žodžio šaknies im gali būti nulinis em abliauto laipsnis.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 394–395

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Gimti ≤ ateiti į pasaulį : lie. gim̃ti, gemù / gimstù, gimiaũ, la. dzìmt, dzemu / dzìmstu, dzimu, pr. gemmons, gimsenin acc. sg. ‘gimęs’ kilę iš ide. *gᵘ̯em- / *gᵘ̯m̥- ‘eiti, ateiti’, plg. s. i. gámati, gr. βαίνω, lo. veniō.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 235

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Alb. pregjím m. ‘šventė vaiko gimimo proga’. Greičiausiai tai artimiausias giminaitis lie. gemù, gim̃ti (J. Endzelin). Šis žodis gali būti skolinys iš gr. πρωτογέννημα ‘pirmasis gimdymas’, t. y. Bizantijos civilizacijos Viduramžių Albanijoje pėdsakas. Vis dėlto alb. përgjím iš përgjój ‘atidžiai klausytis, slapta klausytis’ įtaka yra labai galima.
Šaltinis:: Çabej 1965b, 24–25, 49

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Gr. βαίνω ir t. t. ‘eiti, pasijudinti’. Tai šaknis su labioveliariniu, kuriai gali atstovauti forma *gʷem- / gʷm̥- arba *gʷeə₂- / *gʷə₂-, plg. Benveniste, Origines de la formation des noms en indoeuropéen, Paris, 1935, 156. Praes. βαίνω iš dalies atitinka lo. venio bei formas su -m: go. qiman, vedų aor. ágaman, perfektas jagā́ma, lie. gemù, kurie turi balsį e. Apskritai formas su n fonetiškai bandoma išvesti iš kamieno m, plg. Schwyzer, Debrunner, Griechische Grammatik, I, 1939, 309. Gr. βάσκω atliepia skr. gácchati.
Šaltinis:: Chantraine DEG I, 158

Antraštė:: gìmti
Straipsnelis:: Pr. etgimsannien ‘atgimimas’ iš et- ir gimsan-. Galima veiksmažodžio *et-gem-ton rekonstrukcija, kurį atitiktų la. atdzìmt, lie. at-gìmti (atgìmsta, àtgema.
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 104

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Kamienas *gʷem- baltų kalbose turi specialią reikšmę ‘gimti’: lie. gim̃ti, la. dzímt, pr. gemton, gimsenin ‘gimimas’. Latvių formas dzemu : dzimu (-ā preterito nulinis abliauto laipsnis), s. lie. gimau Stangas laikė senųjų aoristų arm. ekn tipo tęsiniais (Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, 1966, 337, 379). Galima netgi manyti, kad latvių kalboje atsispindėjo abu aoristinės šaknies *gʷā- / *gʷem variantai, kaip ir s. indų kalboje. Tačiau baltų kalbose jie yra semantiškai priešingi.
Šaltinis:: Иванов 1981, 188

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Germ. kwem-a- / kwum-a- ‘kommen, ateiti’ (go. qiman ‘kommen, ateiti’, s. isl. koma (-u) ‘t. p.; acc. durchstreifen, perbraukti’, s. ang. cuman ‘kommen, ateiti’, s. fryzų kuma (-o) ‘t. p.’, ags. kuman ‘t. p.’, s. v. a. queman ‘t. p.’, v. v. a. quemen) [316], be jokios abejonės, remiasi bendraide. veiksmažodžio šaknimi gᵘ̯em- ‘kommen, ateiti’. Greta gᵘ̯em- yra gᵘ̯ā- (**gᵘ̯eə₂-), formas iš dalies sujungianti į vieną paradigmą. Lytis gᵘ̯en- (gr. ir lo.) geriausia aiškinti atsiradus dėl asimiliacijos su toliau esančiu j, plg. lo. veniō, -īre ‘kommen, ateiti’, osk. kúm-bened ‘es wurde vereinbart, suvienyta’, perf. ce-bnust, lie. (W) [W = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz., s. bažn. sl. bъrati ‘rinkti, kaupti’: ide. bher- ‘nešti, atgabenti’] gemù (bei gimstu), gim̃ti ‘atsirasti pasaulyje (apie vaiką); atsirasti, kilti’, gr. βαίνω ‘einu’, βάσκε ‘stokis!’, βιβάσκω (kauzatyvas) [317], s. i. gácchati ‘eina’, šaknies aor. ágan, toch. B käm- ‘kommen, ateiti’ (n+sk praes., tematinis praet.). Su forma gᵘ̯ā- siejasi: s. air. (W) baid ‘miršta’ (turbūt yra pamatuotas reikšme ‘nueina šalin’), lie. góju, góti ‘iš lėto pėdinti’, gr. aor. ἔβην, perf. βίβηκα ‘einu, žengiu’, s. i. jigāti ‘eina’, šakninis aor. ágāt.
Šaltinis:: Seebold 1970, 315–317

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: Lie. gìmti, la. dzimt ‘t. p.’ šaknis neturi nieko bendra su ide. šaknimi *gᵘ̯em-, matoma go. giman ‘ateiti’, kaip kad mano Ch. Stangas. Ši šaknis greičiausiai priklauso tokioms, kurios galėjo turėti ir nepalatalinį g, ir palatalinį g̑. Pirmykštė šios šaknies forma buvo *gemen arba *g̑emen-, beje, junginys -men- galėjo įvairiai sutrumpėti – -m- ir -n- pavidalu: lie. giminė̃, lie. gimti, la. dzimt; sutrumpinta forma su -n- yra, pvz.: lo. geno ar gignō, -ere ‘(pa)gimdyti’ ir gr. γιγνομαι ‘gimti’; toliau lie. žéntas, s. sl. zętь šalia γαμβρός ‘t. p.’ = *γαμ-β-ρος.
Šaltinis:: Отрембский, 138

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: žr. mirti
Šaltinis:: Bammesberger 1994a, 179–180

Antraštė:: gìm̃ti
Reikšmė:: atsirasti pasaulyje (apie vaiką)
Straipsnelis:: [Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Kai kurios šio tipo šaknys išlaikė buvusią balsių kaitą. Pvz., lie. gìmti (gim̃ti), gẽma, gìmė ‘atsirasti pasaulyje (apie vaiką)’, la. dzìmt, dze̦̦mu, dzimu (iš bl. *gem-/ *gim- ‘ateiti į pasaulį, gimti’ < ide. *gᵘem-/ *gᵘm̥- ‘ateiti’). Vėliau įsigalėjo sta-kamieno formos (gẽma → gìmsta, dze̦̦mu → dzìmstu). Plg. go. qiman, qam, qemun, qumans ‘ateiti, atvykti’ (Germ. KWEM-A, Seebold 315).
Šaltinis:: Kaukienė 2007, 230, 234

Antraštė:: gim̃ti
Reikšmė:: geboren werden’
Straipsnelis:: Dažna aiškiai etimologizuojama ide. šaknis neturi atitikmenų slavų kalbose. Pvz., ide. **gʷem- ‘eiti, ateiti (chodit, přijít)’: s. i. gámati etc. […]; lie. gemù : gim̃ti ‘geboren werden’, la. dzemu : dzìmt ‘t. p.’, pr. gemton ‘gebären’ etc. […] [ir kiti ide. kalbų pavyzdžiai, cituojami iš Pokorny IEW; LIV].
Šaltinis:: Blažek 2009, 50

Antraštė:: gim̃ti
Reikšmė:: wścibiski, łakomy
Straipsnelis:: žr. ratadaila
Šaltinis:: Smoczyński 2006, 345–346

Antraštė:: gìmti
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija Ced- ~ Cēd-]. Aoristinės šaknies *gʷem- ‘atteindre’ ide. prezensas buvo *gʷm̥-sk̑-é/ó- ‘arriver’, plg. alb. ngah ‘se hâter’, s. i. gácchati, gr. Hom. βάσκε. Lie. gemù ‘naître’ yra naujadaras pagal bendr. gìmti, plg. gimstù (< *gʷm̥-sk̑-é/ó-). Lo. ueniō yra kartu su gr. βαίνω. Germ. *kuman ‘venir’ (šalia atnaujinto *kʷeman) turėtų kilti iš aoristo dalyvio *kum-and-.
Šaltinis:: Garnier 2010, 76

Antraštė:: gim̃ti
Reikšmė:: zur Welt kommen
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose *kʷ buvo atsakinga už raidą *r̥ > *ur, yra problemiška, plg. lie. gim̃ti ‘zur Welt kommen’ (: gemù), kilę iš *gʷm̥-.
Šaltinis:: Lipp 2009a, 25

Antraštė:: gimti
Straipsnelis:: Straipsnyje kalbama apie latvių ir lyvių kalbų leksinių reikšmių suartėjimą ir jo reikšmę baltų kalbų klasifikacijai. Germanų, italų, tocharų kalbos ‘ateiti’ žymi sena šaknimi *gʷem-, plg. lie. gimti.
Šaltinis:: Wälchli 1998, 235

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: žr. gaminti
Šaltinis:: Smoczyński 1989c, 184

Antraštė:: gim̃ti
Straipsnelis:: [Aptariami kai kurie prūsų ir lietuvių kalbos veiksmažodžių atitikmenys.] […] pr. gemmons (inf. gemton), plg. lie. gìmęs, gimaũ gim̃ti […].
Šaltinis:: Smoczyński 1989c, 191