Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kartis, raukas, zurgti, sulava, kermas, mielas, mirus.

Antraštė:

kar̃tis

Straipsnelis:

Pr. karkis, žr. birgakarkis. Skirtingai nuo įprastos nuomonės, pagal kurią -karkis lyginamas su le. korzkiew (paskutinį kartą – Levin, The Slavic Element in the Old Prussian Elbing Vocabulary, 1974, 100) arba skaitomas kaip *karikis (Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 151), Mažiulis, Baltistica 1975, XI, 84 siūlo skaitymą *kartis; buvimas t aiškinamas  ir  supainiojimu (plg. lie. trm. šil̃is = šil̃is arba ìltas = ìltas). Tokiu būdu pr. *kartis tiksliai atitiktų lie. trm. kar̃tis ‘matas grūdams seikėti’ (nors plg. Karaliūnas, LKK 1977, XVII, 208 : pr. -karkis – su lie. kárka ‘kiaulės, avies staibis, kojos linkmuo, koja nuo kelio iki storumos’). Sl. *korьcь, kuris siejamas su pr. -karkis, reiškia ne tik pilstomąjį šaukštą, kaušą, bet ir matą grūdams. Kaip ir pr. *kartis, šis žodis susijęs su *ker- / *kir- / *kar-, plg. lie. kar-nà, kar-dà; pr. kirno, r. кора ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 232–233

Antraštė:

kar̃tis

Reikšmė:

matas grūdams seikėti

Straipsnelis:

žr. kartis

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 232–233

Antraštė:

kártis

Straipsnelis:

Pr. kartano ‘kartis’, ‘šatra’ arčiausiai siejasi su lie. kártis, la. kãrts, kurie prūsiškame žodyje leidžia atskirti priesagą -an-: kart-an-o (plg. lie. gãb-an-a, dov-an-à, la. gab-an-s, dâv-an-a ir pan.), Endzelīn Senprūšu valoda, 1943, 44–45; Baltu valodu skaņas un formas, 1948, 80. Priesaginis elementas -n- yra ir lie. kartinė̃ (kartìnė) ‘kártis’, ‘smaigas apyniams’, kártinis, kartìnis (LKŽ V, 339, 340), la. kar̃tene (EM II, 202). Slavai turi formaliai panašius tipus (plg. *kort-en-, *cert-in-/-en- < *kert-in-/-en-), kurių semantika yra kita, plg. r. коротéня, коротëнка (Даль 2, 431–432) arba singuliatyvus tokio tipo: r. очерéтина, ukr. (o)черети́на, br. чарóтiна (apie vieną meldo, nendrės stiebą) ir t. t. Baltų ir slavų žodžiai kilę iš ide. *ker- ‘pjauti’.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 237–238

Antraštė:

kar̃tis

Reikšmė:

kaušas, saikas

Straipsnelis:

Pr. birgakarkis ‘kelle’ E 352 […] ‘kaušas, samtis’. Dūrinys iš birga- (< *birgan ‘virimas’, plg. pr. aubirgo ‘virėjas’) ir iš karkis, kurį skoliniu iš v. ž. karke ‘taurė, Becher’ (Bezzenberger, KZ L, 151) ar iš lenkų kalbos (Brückner, Achiv für slavische Philologie XX, 497, Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch; Milewski, SlOc XVIII, 32) laikyti nėra pamato, žr. Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 151. Šį pr. karkis Endzelynas [...] yra linkęs taisyti į *karikis ir jį etimologiškai sieti su sl. korьcь ‘kaušas, samtis’. Tačiau pr. karkis, kuris greičiausiai ir reiškė ‘kaušą, samtį’ (taigi birgakarkis ‘virimo kaušas, samtis’), gali būti taisomas ir į *kartis; dėl palatalizuotų pr.  ir  painiojimo plg. lie. […] kìltas ‘tiltas’ (Zt) ir kt. Šitokio pr. *kartis ‘kaušas’ artimiausias giminaitis (ar skolinys iš pr. resp. jotv. kalbos?) būtų lie. dial. kar̃tis (i̯o-kam.) ‘saikas (javam seikėti)’ (Užnemunė, LKŽ V, 342). Dėl reikšmių ‘kaušas’ ir ‘saikas’ plg. tos pačios šaknies žodį sl .kor-ьcь (jį su lie. dial. kar̃tis sieja Fraenkel LE, 225; Sławski SEP II, 505), kuris sl. kalbose, be reikšmės ‘kaušas’ (ir kt.), turi ir reikšmę ‘saikas (javams seikėti)’. Sl. kor-ьcь sietinas su sl. kor-a ‘žievė, luobas’ ir kt., taip pat su lie. kar-nà ‘medžio žievė, lùnkas’, kar-dà ‘t. p.’, kérti ‘atsilupti’ […], žr. Sławski SEP II, 505 s. v. korzec, 471 s. v. kora, Būga RR II, 950 t. t., Fraenkel LEW; dėl visa to nebesunku spėti, kad l. kor-ьcь iš pradžių reiškė t. t. luobinį įrankį biriems daiktams semti (iš čia ‘kaušas’) bei seikėti (iš čia ‘saikas’). Matyt, panašios semantinės raidos yra ir pr. kartis ‘kaušas’ = lie. dial. kar̃tis ‘saikas’, kurių vienas ir kitas iš pradžių bus reiškęs ‘(medžio) žievę, luobą’ (plg. tos pačios šaknies ir panašios reikšmės vedinius lie. kar-dà, kar-nà): jie du yra iš *ker- ‘at(si)lupti’ (= lie. kér-ti) + *-ti (> *-ti̯a-) > pr. kartis = lie. dial. kar̃-tis (plg. lie. deng- ‘dengti’ + -ti- > dañgtis…), t. y. jiedu reiškė ‘at(si)lupimą’ > ‘kas atlupta (atsilupę)’ > ‘medžio žievę, luobą’. Taigi pr. *kartis ‘kaušas, samtis’ = lie. dial. kartis ‘saikas’ yra išriedėję, matyt, iš ‘tam tikro luobinio įrankio – tam tikro kaušo (biriems daiktams semti bei seikėti)’ […]. Minėtas ‘kaušas’ turbūt slypi ir lie. dial. frazeologizme (Užnemunė, iš čia […] jis galėjo ir kitur paplisti): lỹja kaip iš kárties […] LKŽ V 341, kuris anksčiau galėjo reikšti ‘lyja kaip iš kaušo, samčio’. Šitas lie. kártis, dėl aiškios deetimologizacijos siejamas [85] su lie. kártis ‘dünne Stange’, galėtų būti tas pats lie. dial. *kar̃tis ‘kaušas’, (dėl to siejimo) pakeitęs intonaciją bei išlaikęs i-kamiengalį (i̯o-kamienis lie. kar̃tis yra galbūt iš i-kamieno[…]). Čia nagrinėto pr. *kartis (ir kt.) turima bl. *ker- resp. *kir- (dėl jos žr. Būga l. c., Pokorny IEW, 940) slypi dar ir kituose pr. žodžiuose: (aclo)-cordo (žr. Mažiulis ZfSl XIX, 218 t. t.), kirno.

Šaltinis:

Mažiulis 1975, 84–85

Antraštė:

kártis

Straipsnelis:

kartano E 636 ‘kartis’ : lie. kártis, la. kãrts, apie tai žr. Walde Pokorny II, 579.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 235

Antraštė:

kar̃tis

Straipsnelis:

žr. kartus

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 236–237