Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gandras, dundulis, bobeliai.

Antraštė:

gañdras

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Otrębski 1970a, 84–85

Antraštė:

gañdras

Straipsnelis:

A. Sennas lie. gandras laiko v. ž. gander skoliniu, bet tai, matyt, daugiau formos, o ne reikšmės panašumas (niekur šis žodis nevartojamas gandro reikšme). Machekas žodį gandras kildina iš lie. garnỹs ir la. garnis (Ardea ir Ciconia). Kaip pastebėjo Fraenkelis, garnỹs priklauso ir ide. gervės pavadinimams: kimr. korn, bret. garan, gr. γέρανος, v. a. kranuh, [203] s. ang. cran, arm. krunk; kitose formose jam atliepia tik 2 pradiniai priebalsiai (lie. gervė, sl. žeravь). Garnỹs, *garn-ijos reiškia paukštį, panašų į gervę. Jei žodyje garnỹs r-n > n-r, tai gaunam ganr-, o junginyje nr, kaip ir buvo galima tikėtis, atsirado d (plg. ἀνήρ : *αυρός > ἀνδρός). Naujoji forma gandr- nutolo nuo garnỹs, o -ys pakeista labiau vartojama priesaga -as (gandras).

Šaltinis:

Махек 1963, 203–204

Antraštė:

gañdras

Straipsnelis:

gandams E. 716 ‘Storch’. Nesselmannas Thes. 42 pr. žodį, gretindamas su sinonimišku lie. gañdras, mėgina taisyti į gandarus. Tačiau triskiemeniai u-kamieniai daiktavardžiai baltų kalbose yra didžiai retas dalykas. Iš tikrųjų galbūt buvo *gandrus, o tai pirmasis perrašinėtojas palaikė *gandms. Galų gale ši forma buvo pertaisyta į gandams. Apie šio žodžio etimologiją žr. Walde Pokorny I, 536.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 216

Antraštė:

gañdras

Straipsnelis:

Gañdras, dabar išplitęs visoje Lietuvoje, iš pradžių buvo vartojamas tik Prūsijos Lietuvoje ir vakariniuose Didžiosios Lietuvos pakraščiuose. Jis turi atitikmenį ir latvių kalboje, o remiasi tikriausiai v. ž. gaigalo pavadinimu (ganzer, ganser jau XV a.). Senas savas pavadinimas buvo garnỹs gandrui pavadinti.

Šaltinis:

Safarewicz 1958, 172

Antraštė:

gañdras

Straipsnelis:

Pr. gandams ‘gandras’ jau Nesselmannas Thes. 1873, 42 pasiūlė konjunktūrą gandarus arba gandaris. Trautmannas APSpr 335 rėmėsi gandarus, bet tuo abejojo Endzelynas (Senprūšu valoda, 1943, 175) ir siūlė *gandrus. Šios formos artimumas lie. gandras būtų visiems akivaizdus, bet tolesnių ieškojimų keliai aiškiai skiriasi. Trautmannui atrodė aktualu lyginti su s. sl. ГѪДѪ, č. hudry-hudry (t. p. plg. Berneker 1896, 290). Pagal kitą aiškinimą (Walde Pokorny, I, 536; Pokorny IEW, 412) pr. gandarus, lie. gañdras laikomi skoliniais iš germ. *gan(d)ro < ide. *g’han- ir siejasi su *g’han-s-. Šis variantas labiausiai ištirtas Niedermann, Balto-slavica, 1956, 14–16, kur remiamasi pr. gandars ir nurodomi jo galimi šaltiniai: ganter (Altmark, pr.-vok.), gănr̥ (Holstein ir kt.), rytų fryzų, ol. gander, bavarų gander, ang. gander. [152] Toporovas skolinimo iš germanų neatmeta. Šalia to pr. žodis turi gana artimų pagal formą paralelių su veiksmažodžiais, reiškiančiais garsus, slavų kalbose (greta lie. gañdras, gandrys, gandrūtis ir pan. bei la. antrinio gandrs): s.-kr. гу̏ндорити ‘zirzti, bambėti’, slov. godrnjáti ir ypač trm. gondráti; r. trm. гу́нде́рить ‘plepėti, šnibždėti’ ir t. t.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 152–153

Antraštė:

gañdras

Straipsnelis:

Anksčiau buvo nusistovėjusi nuomonė, kad lie. gañdras yra skolinys iš vokiečių kalbos. Lemiamą vaidmenį tam turėjo žodžio forma. Tačiau netgi A. Sennas konstatavo, kad germanų teritorijoje gander ‘žąsinas’ niekur neturi reikšmės ‘gandras’. Todėl reikia atsisakyti A. Senno siūlymo ir ieškoti kito ryšio. Jį randame lie. garnỹs ir la. garnis – žodžiuose, turinčiuose reikšmę ‘garnys’ (Ardea) ir ‘gandras’ (Ciconia). E. Fraenkelis teisingai pastebėjo, kad garnỹs yra ide. gervės pavadinimas. Pagal priebalsius artimiausi jam yra: kimr. korn, bret. garan, gr. γέρανος, v. a. kranuh, s. ang. [203] cran, arm. krunk. Kitos formos atitinka tiktai dviem pradiniais priebalsiais (lie. gervė, sl. žeravь. Garnỹs, *garn-ijos yra vediniai, reiškiantys, kad garnys – tai ‘paukštis, panašus į gervę’. Jei žodyje garnỹs perstatysime r-n > n-r, gausime ganr-, o junginyje nr įterpiamas d. Naujoji forma tiek nutolo nuo garnys, kad jos pradinis ryšys nustojo būti suvokiamas ir todėl galūnė -ys buvo pakeista labiau vartojama -as. Tikriausiai lietuviai ir latviai pastebėjo abiejų šeimų (gandro ir garnio) didelį panašumą. Tačiau žodynai (Dabartinės lietuvių kalbos) ir mokslinė literatūra nerodo, kad šie žodžiai gali visiškai pakeisti vienas kitą.

Šaltinis:

Махек 1963, 203–204

Antraštė:

gañdras

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Otrębski 1970a, 84–85

Antraštė:

gañdras

Reikšmė:

Weißstorch, ciconia ciconia

Straipsnelis:

Kartu su Euleriu aš dėl semasiologinės pusės tvirtai atmetu mintį, kad lie. gañdras, pr. *gand(a)rus ‘gandras’ galėtų būti paskolinti iš v. ž. Gander, Ganter ‘žąsinas’ (skolinimui pritaria Niedermannas, Endzelynas, Fraenkelis). Prisijungiu prie Spechto aiškinimo, kad lie. gan-d-ras yra -d- vedinys, taigi su kitu darybos elementu nei artimo s. ang. gano-t ‘vandens paukštis’ su -t- ar s. v. a. gan-s ‘žąsis’ su -s. Toporovas neatmeta skolinimo, tačiau labiau remia mintį, kad lie. gañd-ras galėtų būti onomatopoetinės kilmės, plg. sl. *gǫděti ‘aidėti, skambėti’.

Šaltinis:

Hinze 1996–1997, 150t.