Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kirkti, asla.

Antraštė:

kir̃kti

Straipsnelis:

žr. karkti

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 323–325

Antraštė:

kir̃kti

Reikšmė:

apie žąsis

Straipsnelis:

žr. karkti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 249–250

Antraštė:

kir̃kti

Straipsnelis:

žr. karkti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 237

Antraštė:

kir̃kti

Reikšmė:

rėkti

Straipsnelis:

žr. kirkis

Šaltinis:

Urbutis 1989b, 93–94

Antraštė:

kir̃kti

Reikšmė:

rėkti

Straipsnelis:

Pr. kirk- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Kirkis, Kyrkaynen ir kt. Siejama su lie. kir̃kti ‘rėkti’, kirkė́ti, kìrkinti, kìrkauti, kìrkyti, kirksė́ti ir pan., plg. kir̃kilas, kìrkla, kirklỹs ‘rėksnys’ ir pan. (LKŽ V 836–838); la. ķirksêt, ķir̃cināt, plg. ķirķis ir pan. (žr. LEW 256); sl. *čьrk- (ypač ukr. trm. черкáти ‘džerškėti’, ‘sroventi’, bulg. trm. църкъм ‘ištarti nemalonų garsą’, slov. čŕkati ‘girgždėti’ ir pan.), žr. ЭССЯ IV, 148; SłPr II 223–224.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 12

Antraštė:

kir̃kti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] kurki̯eti ‘kurkti’ : lie. kurkiù, kur̃kti ‘apie varles’, s. sl. krъknǫti ‘γρῦξαγ’ rodo atsitiktinį atitikimą lyginant su aiškiai onomatopėjinės vertės žodžiu, kurio negalima atskirti nuo tokių lietuvių kalbos žodžių kaip karkiù, kar̃kti ‘apie vištas’, kirkiù, kir̃kti ‘apie žąsis’, la. ḕrkt ‘quarren, gacjžkern, kreischen’ [249]. Kitos ide. kalbos rodo panašius vedinius, plg. lo. crōciō, gr. κρώζω, κράζω ir t. t.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 249–250

Antraštė:

kir̃kti

Reikšmė:

leisti tokį garsą (apie žąsis)

Straipsnelis:

žr. kurkti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 249–250