Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alga.

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Frygų argou ‘merito, causa’ < *alghwo-s, plg. gr. ἀλφή, lie. algà, s. i. argha-s ‘vertė, kaina, reikšmė’.

Šaltinis:

Haas 1966, 149

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Sąvokoms ‘kaina’ ir ‘vertė’ turime ide. terminą, retą ekonomikos srityje. Jis reprezentuojamas gr. ἀλφή, ypač vardažodiniu veiksmažodžiu ἀλφάνω ‘laimėti prizą’ ir indoiranėnų kalbose: skr. arh- ‘turėti vertę’, arghá- ‘vertė, kaina’, av. arəǰ- ‘turėti vertę’, arəǰah- ‘vertė, kaina’, persų arzị̄dan ‘turėti vertę’, arzān- ‘kas verta’. Iš kitų kalbų turime atitikmenį tik baltų kalbose: lie. algà, s. pr. algas ‘užmokestis, atlyginimas’.

Šaltinis:

Benveniste 1969 I, 129

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Gr. ἀλφάνω ‘parūpinti, uždirbti’ [66]. Išskyrus kirtį, tematinis aor. ἀλφεῖν atliepia skr. árhati ‘uždirbti’. Taip pat reikia gretinti su lie. algà. Vadinasi, kamiengalis turi remtis labioveliariniu. Antra vertus, graikų k. vokalizmas yra nulinis, o skr. ir lie. yra e arba a.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 66–67

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Pr. ālgas (gen. sg.) 55₁₂₃ ir ₃₅ ‘užmokestis, atlyginimas’: lie. algà ir galbūt gr. ἀλφή ‘pajamos, uždarbis’, skr. arghá-ḥ ‘vertė, kaina’, árhati ‘yra vertas’, žr. Walde Vrgl. Wrtb I, 91 ir ME s. v. àlga.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 173

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

K. Būgos pasiūlymas (tam savo žodyno 7 p. E. Frenkelis pritaria) lie. upės pavadinimą Algà gretinti su r. olьga ‘klampi pelkė’ nepriimtinas, nes r. k-os žodis yra nesenas skolinys iš suom. alho ‘žema vieta, pelkė, liūnas.

Šaltinis:

Kiparsky 1957, 41

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Pr. algas ‘atlyginimas’ turi atitikmenis abiejose ryt. bl. kalbose: lie. algà, la. álga (plg. lie. algáuti, la. algot), taip pat gr. ἀλφή (ἀλφάνω), s. i. arghá (árhati), oset. arγ ‘kaina’, av. arəǰah (arəǰaiti). Įrodyta, kad visi šie žodžiai yra kilę iš vienos pagrindinės sen. ide. visuomenės sąvokos, susijusios su mainais.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 72

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, reiškiantys ‘alga’, įskaitant ir veldinių grupę (iš *mizdho-), gana dažnai siejasi su bendresne ‘atpildo’ sąvoka. Kiti šios reikšmės žodžiai yra veiksm., reišk. ‘mokėti’ vediniai, dar kiti kilę iš žodžių, žymin. sąvokas ‘kaina’, ‘sandėris’ ir t. t. Lie. algà, la. alga (pr. gen. sg. ālgas) giminiškas gr. ἀλφή ‘gaminti’, skr. argha-, av. arəǰah- ‘vertė, kaina’, skr. arh-, av. arəǰ- ‘būti vertam’.

Šaltinis:

Buck 1949, 815

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

su labioveliariniu *-gu̯ho/e-, plg. gr. ἀλφή ‘uždarbis’ (‘Erwerb’), lie. algà ‘Lohn’.

Šaltinis:

Tischler 1990, 81 71 išn. (nėr tokių psl.)

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Toch. B ark- (plg. konjunktyvą arkaṃ), arc- (plg. esm. l. arcanträ) ‘privalėti, būti skolingam (vok. ‘sollen’)’ aiškiai yra indoiranėnų kilmės: plg. skr. árhati ‘nusipelnyti, privalėti, būti skolingam’, greta arghá- ‘vertė, kaina’, arghati ‘turėti vertę’, av. arəǰaiti ‘turėti vertę’, arəǰa- ‘(didelės) vertės, vertingas’ ir t. t. (ide. giminystę su gr. ἀλφή ‘pelnas, nauda, turtas’, lie. algà reikia atmesti, nes toch. kalbose ide. *l duoda l).

Šaltinis:

Windekens 1974, 225

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

[Frygų k-os faktai, patvirtinantys M. Azijai būdingą l virtimą r:] fryg. eukin argou (vėlyvieji frygų Įrašas 30 ir 98) „memoria causa“ slypi argo-s ‘*padėka, Dank’ = s. i. argha- ‘vertė, kaina’, lie. algà ‘atlyginimas, užmokestis, Lohn’ = gr. ἀλφή).

Šaltinis:

Haas 1968, 62

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

[Aptariama Derksen (1998) pateikiama pr. tonų distribucija ir diftongų su l, m kirčiavimas]. Pr. ālgas (gen. sg.) ‘Lohn, wage’, plg. lie. algà.

Šaltinis:

Schmalstieg 2001b, 143

Antraštė:

algà

Straipsnelis:

Hipotezę apie palyginti vėlyvą kirčio slinktį, kuri vėliau galėjo sukelti cirkumfleksinę metatoniją jau sudarytame ir kalboje egzistuojančiame dūrinyje, remia keli argumentai. Pirmiausia – tokių dūrinių su cirkumfleksine metatonija latvių kalboje nebuvimas. Latvių kalboje jie turi akūtą, plg. la. liẽldiẽnas ‘Velykos’, la. nediẽna ‘nelaimė’ : la. dìena ‘diena’; la. mataũkla ‘(plaukų) kaspinas’ : la. àukla ‘auklė, virvelė’; la. adv. viênal̃ga ‘abejingai, vis tiek’, la. nel̃ga (<*ne + al̃ga) ‘dykinėtojas’ : la. àlga, lie. algà, gen. sg. algõs, acc. sg. al̃gą; taip pat la. apaũši arba apaûši ‘apynasris’ : la. àuss, lie. ausìs, acc. sg. aũsį; la. apruõcis ‘rankogalis’ : la. rùoka ‘ranka’; la. grūtdiẽnis ‘vargdienis’, la. serdiẽnis ‘našlaitis’ : la. dìena ‘diena’; la. iẽdzer̃klis, ryt. a. ingérklis : acc. sg. ger̃klę, gerklė̃; la. suôvar̃dis ‘bendravardis’ : la. vā̀rds ‘žodis, vardas’ (Būga 1959, 397, 412–413).

Šaltinis:

Mikulėnienė 2005, 129–130

Antraštė:

algà

Reikšmė:

Lohn

Straipsnelis:

[Aptariami s. i. abstraktai ir būdvardžiai Rigvedoje ir Atarvavedoje, kurie yra pirminio a-kamieno ir ana-dariniai.] S. i. sahasrārghá- yra tikrasis posesyvas, kurio antrasis narys nėra apibrėžtas (*árgha- arba *arghá-). Antrasis narys yra archajiškas, nes -gh- yra tik šiame žodyje. Būtų įmanoma, kad jis būtų fiksuotas ide. *h₂elgʷʰéh₂- (plg. gr. ἀλφή ʻErwerbʼ, lie. algà ʻLohnʼ) ir iš čia, viena vertus, s. i. -argh-á- (tematinis darinys kompozite), kita vertus, n. Avestos arəja- ʻwertvollʼ (tematinis vedinys) yra padaryta. S. i. arghá- ʻWerte, Ehreʼ, atrodo, yra naujas žodis.

Šaltinis:

Kim 2010, 252

Antraštė:

algì

Straipsnelis:

*-V̄̆(h)VhC₀ tipo hiatiniai junginiai tapo akūtiniais baltų-slavų prokalbėje, pvz., ide. nom.-acc. du. *(h)algʷʰáh₂ih₁ > bl.-sl. *ˌalgāˀi̯ > pralie. *ˈalgẹ̄ˀ > lie. algì a. p. 4.

Šaltinis:

Olander 2009, 114