Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: budė, ventarė, raganė, ūdras, eižti, priekrosnis, dubė, abejodumas, nusiduoti, pilninti, kamonė, apjakinti, skainioti, versmė, baldė, kurkulai, irbė, ūminti, stenėti, apmilvinti.

Antraštė:

budė̃

Reikšmė:

kempinė, pintis (medžių grybas)

Straipsnelis:

Ilgą laiką gyvavo nuomonė, kad r. dial. grybų pavadinimas бли́цы perimtas iš vok. Pilz ‘grybas’ (Miklosich 1886, 14; Berneker SEW, 61; Преображенский I 30). [96] Vasmeris (Vasmer REW 93–94) dėsningai paneigė šią hipotezę ir r. бли́цы susiejo su vakarų slavų bedła ‘grybas Agaricus’. Taigi praslavų forma *bъdla, *bъdlica / *bъdlъka. Sl. *bъdla artimiausios giminiškos formos: lie. budė̃ ‘kempinė, pintis (medžių grybas)’, budìs ‘grybas’. Vasmeris bl.-sl. atitikmenis sieja su s. i. ir germ. formomis, reiškiančiomis ‘pūstis, brinkti’, plg. s. i. budbudas ‘burbulas (ant vandens)’, danų pude ‘pagalvė’, šv. puta ‘pampti, brinkti’. Machekas (Machek 28) sl. *bъdla gretina su gr. βολίτης ir, išvedęs analogiją *bъdla–βολίτης kaip *jedla – ἐλάτη, mano, kad šis žodis yra senųjų Europos gyventojų (neindoeuropiečių) kalbos elementas.

Šaltinis:

Меркулова 1964 (1965)b, 97

Antraštė:

budė̃

Reikšmė:

eine Pilzart

Straipsnelis:

Pirmykštė E. Fraenkelio žodyne pateikto lie. budė̃ forma turbūt buvusi budẽlė (nors žodžio gale, dėl balsio ẽ, galime remtis žinoma priesaga), nes priebalsį l regime ir giminiškose formose: sl. bъdъla, gr. βωλίτης. Kad grybui pavadinti pasigauta substrato žodis – toks dalykas, rodos, esąs gana tikėtinas, žr. Zeitschr. XXVIII 216.

Šaltinis:

Machek 1961, 355

Antraštė:

budė̃

Reikšmė:

eine Pilzart

Straipsnelis:

V. Pavlovnos (žr.: V. Pavlovna, R. Gordon Wasson: Mushrooms, Russia and history. New York, 1957) knygoje minimas žodis bъdla reiškia arba ‘grybas (apskritai)’ – le. bdła; iš ko vakarų r. blica, žr. Vasmer REW [...]. Jakobsonas savo W. 94 rekonstruoja *bъ-dla (bъ neva esąs < *bheu- ‘augti’ + priesaga -dlā). Tai man nėra aišku. Mano galva, bъdla giminiškas su gr. βωλίτης; abu žodžiai turbūt yra „ureuropäisch“, neindoeuropietiški (Machek V. Lingua Posn. II 1950, 148); dėl dl ~ l-t plg. sl. jedla ‘Tanne’, giminišką su ἐλάτη ‘t. p.’. Greta bъdla paprastai pateikiama lie. budė̃; dar fiksuojama taip pat budėlė (skliausteliuose – mini Kuršaitis), budìs DLKŽ; šie lie. žodžiai, aišku, giminiški su bъdla, nors pastarieji yra trumpesni (kitus taip sutrumpėjusius žodžius aptaria Fraenkel KZ 58, 238 tt.).

Šaltinis:

Machek 1959a, 216

Antraštė:

budė̃

Reikšmė:

medžio kempinė, grybas

Straipsnelis:

Alb. buzë ‘užutekis; galas, kraštas; krantas; uolos nuolauža; viršūnė; šnipas, siūlė; apsiuvas’. I. Kalužskaja (СБЯ 1983) jo refleksu laiko ide. *bhudh-i̯, kas neprieštarauja lyginamajai-istorinei albanų kalbos fonetikai, o pilnu rekonstruotu alb. buzë prototipu galima būtų laikyti *bhudhi̯ā. Šios pastabos tikslas – alb. buzë pateikti pilną leksinį atitikmenį, kuriuo mes laikome lie. budė̃ ‘medžio kempinė, grybas’. Lie. budė̃ etimologijoje neaišku beveik viskas, išskyrus dar R. Trautmanno (Trautmann BSW, 39) pateiktą baltišką rekonstruotą formą *budi̯ā, kuri forma aiškiai sutampa su praalb. *budjā, iš kurios – alb. buzë. Toliau lie. budė̃ paprastai laikomas giminišku su sl. *bъdъla / *bъdla ‘grybelio rūšis, medžio kempinė’ (žr. Буга 1912, 233; Trautmann BSW, 39; Fraenkel 62) ir galiausiai su *bu(d)- ‘tinti’ arba *bleu- ‘augti’. Kiti lyginimai itin abejotini, ypač populiarus lyginimas su gr. βωλίτης ‘grybas’ (Fraenkel 62, Machek 1978, 50) ir jo įvertinimas, kurį pateikė Chantraine’as (Chantraine. Dic. 1968, 1, 203). [49] Kol kas neliesdami klausimo dėl slaviškų lie. budė̃ paralelių, pabandysime pagrįsti siūlomą lie. budė̃ = alb. buzë < ide. *bhudhi̯ā etimologiją. Pirmiausia, šis sugretinimas lyg ir neprieštarauja fonetikai ir morfologijai. O semantiniai skirtumai šį sutapimą greičiau patvirtina, negu jam prieštarauja. Dar reikšmingesnė yra ta aplinkybė, kad pateikiami semantinės evoliucijos pagrindiniai taškai – ‘dugnas, apačia’ (ide. *bheudh-), ‘užutekis’ (alb. buzë), ‘grybas, medžio kempinė’ (lie. budė̃) – užfiksuoti kitame ide. kamiene, plg. gr. βαφή ‘pasinėrimas’, sl. *gǫba ‘lūpa, užutekis; grybas, medžio kempinė’ ir pan. (smulkiau žr. Топоров 1979, 244 t.). Alternatyvus mėginimas nagrinėti šiuos žodžius [lie. budė̃ ‘grybas; medžio kempinė’ ir budė̃, bùdė ‘asla’] kaip homonimus ir sieti budė̃ ‘asla’ su budė́ti, nurodant pirminę reikšmę ‘Erreger’ (Fraenkel 62), yra dirbtinis. Nuo lie. budė̃ atskirti sl. *bъd(ъ)la nėra pagrindo.

Šaltinis:

Орел 1984, 49–50 (nėr sąraše)

Antraštė:

budė̃

Reikšmė:

asla

Straipsnelis:

žr. budė

Šaltinis:

Орел 1984, 49–50

Antraštė:

bùdė

Reikšmė:

asla

Straipsnelis:

žr. budė

Šaltinis:

Орел 1984, 49–50