Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kalpa, kedenti, bìlti, kirtis, kilpoti, dyvelioti, geinys, kiaukt, galstikas, keikti, aukauti, sieti, auksnas, kekutis, gyliuoti, keterà, gėda, jungas, gausa, karvė, skalyti, gižus, čipti, glostyti, dukslus, akìs.

Rezultatai

Antraštė:: kálpa
Reikšmė:: rogių skersinis (rąstas)
Straipsnelis:: kalpus E 302 ‘rungestoc’ (= ‘storas vežimo skersinis, prie kurio ašis prikalama ir į kurį įstatomos lentelės, laikančios vežimo kraštus’) : lie. kálpa, s. v. a. halb ‘ranekna’ ir kt., apie tai Burda KSB VI 395, Walde Pokorny II, 595 ir kt.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 233

Antraštė:: kálpa
Reikšmė:: nuospauda, trỹnė (ant arklio kojos), skersinė sija, laikanti rogių kėbulą
Straipsnelis:: Galima teigti, kad leksemos – lie. kálpa ‘nuospauda, trỹnė (ant arklio kojos), skersinė sija, laikanti rogių kėbulą’, pr. kalpus ‘ramstis’ [Frankel 210, 253–254], kurios balsių kaita siejasi su lietuvių kìlpa, – semantiškai pamatuotos pirmine, pagrindine reikšme ‘plėšyti, griauti’, t. y. ‘plėšyti’ → ‘votis, tvinkulys, griauti, laužyti’ → ‘ašmenys, lazda’.
Šaltinis:: Куркина 1980 (1982), 28

Antraštė:: kálpa
Reikšmė:: rogių, akėčių ir t. t. skersinis
Straipsnelis:: Pr. kalpus ‘atraminė sija’ pagal formą ir reikšmę artimiausias yra lie. kálpa ‘rogių, akėčių ir t. t. skersinis’ (žr. LKŽ V 150). Tačiau tikėtina, kad tai – prūsizmas. Tas pat vokalizmas ir la. kàlpenis ‘kilpa’ (ME II 143), kuris prūsų žodį sieja su rytų baltų kilpos pavadinimais: plg. lie. kìlpa ir pan. (LKŽ V 788–789; ir kilpas), kìlpoti ‘daryti kilpas’, ‘įpainioti’ ir pan.; la. cil̃pa (cil̂pa, cìlps) ‘kilpa; ryšulys; kablys; koja’ (ME I 381–382). Taip pat siejama su sl. *čьlpti ir jo tęsiniais : ukr. човпти́ ‘būti pinamam, vilktis; mušti, kartoti tą patį’, br. trm. чаўпцí ‘kalbėti niekus’ ir kt. Nurodoma ir sąsaja su sl. *čьlpъ – s. č. člup ‘kalva, kauburys’, r. челпáн ‘kupra, kalva, kapas, apvalus piliakalnis’ ir pan. Šie semantiškai siejasi su baltų žodžiais.
Šaltinis:: Топоров ПЯ I-K, 176–178