Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: elnė, apskritis, agi, priegaidė, varvelis, siaustinėliai, kešenė, briaugzti, kūdrė, grabstos, kirkėti, pašiurti, atasaja, pasteras, vertėti, lutas.

Antraštė:

élnė

Straipsnelis:

žr. alnė

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 148

Antraštė:

élnė

Straipsnelis:

žr. alnė

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 174

Antraštė:

élnė

Straipsnelis:

Pr. alne ‘žvėris’, galbūt pirmykštė reikšmė ‘elnė’ (taigi atvirkštinė reikšmės raida), plg. lie. élnė, álnė, élnis, s. sl. jelenь ‘t. p.’, arm. ełn, kimrų elain, taip pat gr. ἔλαφος ‘elnė’ (iš *éln̥bhos.

Šaltinis:

Euler 1985b, 91

Antraštė:

élnė

Straipsnelis:

žr. alnė

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 148

Antraštė:

élnė

Reikšmė:

elnio patelė

Straipsnelis:

Pr. alne tikriausiai ‘elnio patelė’ artimiausias lie. álnė, élnė (šalia álnis, élnis ‘patinas’), la. alnis, s. sl. АЛЪNИИ, ЛАNИ, s.-kr. лàне, slov. lȃnjec, č. laně, laň, slovk. laň, le. łani, łania (šalia s. sl. ѤЛЕNЬ, r. олéнь ir pan.); kimrų elain (<*elənī), greta s. air. elit < *eln̥-tī, galbūt v. air. ell < *elnā; plg. galų mėnesio pavadinimą ELEMBIV, ELEMB < *ELEMBIV/IOS/, s. keltų *elembîwâ = vok. Hirschkuh, gr. Ἐλαφηβολιών ‘elnių medžioklės šventės mėnuo’, arm. ełn (su l > ł prieš priebalsį) (arm. eyn, eyin ir t. t.), gr. ἐλλóς (< *elnos) šalia ἔλαφος (iš *eln̥-bhos). Taigi *elen-, *eln̥- – graikų-armėnų-baltų-slavų-keltų izoglosa.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 77