Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bliauti, dynys, tetraitė, bugus, aršus.

Antraštė:

bliáuti

Straipsnelis:

žr. blevėzgoti

Šaltinis:

Fraenkel 1955, 11

Antraštė:

bliáuti

Straipsnelis:

Lie. bliáuti, la. bļaût ‘t. p.’ giminiškas gr. φλέω ‘trykšti, švirkšti; skalauti’, visi kilę iš ide. bhleu- ‘kilti, plūsti, piltis’; dar giminiški s. sl. bьvati ‘vemti’, s. le. blwać, slov. bljuwáti ‘riaugėti’, r. блевать ‘vemti’ < ide. *bhlēu- (s.-kr. bljȕjēm). Dar plg. lo. fluō, fluere ‘tekėti’ (< ide. *bhleu-gᵘ̯-).

Šaltinis:

SłPr I, 277

Antraštė:

bliáuti

Reikšmė:

verkti, mekenti

Straipsnelis:

au > a fonetikos lituanizmų esama Seinų apylinkių lenkų šnektose: le. blać ‘verkti, mekenti’ (< lie. bliáuti ‘t. p.’).

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 77

Antraštė:

bliáuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie. bliáuti, bliáuja, blióvė, la. bļâut, bļâuju, bļâvu (ē) ‘t. p.’; sl. *bl ̕ьva̋ti, *bljűjǫ AP a ‘spjauti, (iš)vemti’ (s. sl. *bl ̕ьvati, bljujǫ, sr.-kr. bljùvati, bljȕjēm, r. blevát̕, bljujú). Ide. prez. *bléuH-ti / *bluH-énti (LIV, 90): gr. φλέω ‘lietis, užlieti’, φλύω ‘būti pilnam iš džiaugsmo, klestėti’; ‘vemti’; lo. fluō, -ere ‘tekėti, lietis’. Sl. antrinis kamienas (su antriniu bendraties -ā- pailginimu) pratęsia bl.-sl. inf. *blū-tei-, aor. *bluu̯-ā-.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 207–208