Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: balandis, kumelys, gubus, jupkis, blizgu, naktis.

Rezultatai

Antraštė:: balañdis
Straipsnelis:: V. Macheko aiškinimas (Machek V. Wortschatz des Litauisches, – ZfslPh, XXVIII, 1959, 159–164; 345–356), kad lie. balañdis < sl. golǫbь, rodos, esąs gana pritemptas.
Šaltinis:: Топоров 1963d, 253

Antraštė:: balandis
Straipsnelis:: Lietuvių kalbos pažįstamus žodžius balandis (1) ‘toks balkšvų, pilkai melsvų ar pan. spalvų miško ar laukų paukštis, pigeon, wild dove’, (2) ‘4-asis metų mėnuo’, (3) ‘baužas gyvulys’ bei lie. karvelis (1) = balandis (1) ir (2) šiandien galima vartoti beveik kaip sinonimus (lie. balandis šiek tiek pirmauja) [85]. Pirmoji leksema aiškiai yra senesnė ryt. bl. – randama Žemaitijoje, sen. Ryt. Prūs. ir Latvijoje, o lie. karvelis yra naujesnė, fiksuojama tik Aukštaitijoje. Lie. balandis, be abejonės, remiasi bal- ‘baltas’, plg. lo. columba, bažn.-sl. *golǫbъ, kurie taip pat yra pradiniai spalvų pavadinimai. Pamatu baltų kalboms siūlome laikyti nepaliudytą *galambis ar *galumbis ‘balandis, karvelis’, giminišką su slavų ir lotynų lytimis, kuris savo kilme nors ir yra spalvos pavadinimas, tačiau nebuvo suvokiamas kaip spalvos rodomasis ženklas, t. y. buvo laikomas sutartiniu (pasirenkamuoju) ženklu. Šiaip jau laukiniams balandžiams balta spalva nebūdinga, nors žmogus, pastebėjęs paukštį, turintį kelias šios spalvos plunksnas, gali išvesti visiškai baltą balandį. Vadinasi, pavadinimas balandis susiformuoja kaip epitetas, išskiriantis *galambis, kuriam taip pat būdingos baltos dėmės. Siūlome pirminę sintagmą *galambis balandis ‘balandis, kurio nors kelios plunksnos yra baltos’ [86]. Civilizacijos apyaušryje žmogaus pasitiekti daiktai (pvz., duona, vynas) laikyti šventais, dieviškais (pastarieji buvę „nenatūralūs“), todėl baltos spalvos buvimas ypač svarbus metaforine ir mitologine prasme (žmogui ėmus veisti balandžius atsiranda ir baltos spalvos šios rūšies paukščių). Taigi nusakomasis *balandis galambis virsta autoritetingesniu balandis ‘kas nors balta dėme, lopu išsiskiriąs; turįs baltą dėmę, lopą’. Pastarasis vėliau kaip epitetas užmirštamas ir ima reikšti tiesiog ‘balandis, laukinis karvelis’ (šiandien netgi įvairių spalvų šis paukštis vadinamas balandžiu). Leksema karvelis ‘balandis’ laikoma lyties karvė ‘stambus raguotas naminis galvijas, laikomas pienui ir mėsai’ deminutyvu (mes pritariame tokiam lie. karvelis pamatui ir atkreipiame dėmesį į tai, kad šis paukščio pavadinimas yra vyriškosios giminės) [87] Žinomas dalykas, kad iš paukščių tik balandis savo paukštyčius maitina pienu, todėl pienas ir leidžia sieti lie. karvė su lie. balandis ‘karvelis’ bei paremia metaforą, numanomą epitete karvelis ‘maža karvė’. [88] Manome, kad Aukštaičiuose lie. balandis (vėliau karvelis), atsiradę dėl domestikacijos (taigi „ne pirminiai“), galų gale išstūmė pirminį *galambis, ir vėliau išblukus jų semantiniam pamatui imti vartoti apskritai šios rūšies paukščiams pavadinti (ir laukiniams, ir naminiams). Lytys balandis ~ *galambis yra gana panašios, todėl galėjo būti laikomos besirungiančiomis ir viena išnykusi, plg. namas ~ *damas. Paaiškinti lie. balandis ‘ketvirtas metų mėnuo’ galime įsižiūrėję į pažodinę balandis reikšmę: ‘baltas, plikas, nuogas, tuščias, švarus’. Spėju, kad ne tik balandis (paukštis) ar baužas gyvulys, bet ir metų pradžios mėnuo buvo įvardytas (pažymėtas) tuo pačiu epitetu, iškeliančiu tai, kad šitam mėnesiui būdingi pliki lopai, dėmės ar balto sniego lopai (dar nesutirpę) [šiaurės Europoje šį mėnesį tirpsta sniegas]. [89] Vadinasi, balandis ‘baltų ar plikų lopų metas’.
Šaltinis:: Levin 1992, 85–91

Antraštė:: balañdis
Reikšmė:: Taube
Straipsnelis:: E. Fraenkelis savo žodyne s. v. balañdis teigia, neva V. Macheko pasiūlyta lie. balañdis etimologija esanti paprasčiausiai „neteisinga“. Aš remiuosi *galambis (= sl. golǫbь) ir manau vykus tokį pertvarkymą: g-b > b-g. Visa tai leidžia lie. balañdis artinti prie balánda ‘Melde’, iš kurio pirmasis žodis pagaliau yra gavęs d. Tie, kurie kaip ir Fraenkelis galvoja apie sąsają su báltas ‘weiß’, privalo ką nors pasakyti apie tariamą „priesagą“, bet to nepadaro. Manau, kad pastarieji žodžiai (golǫbь, balañdis, lo. columbus) turbūt neindoeuropietiški, kaip ir kiti žvėrių pavadinimai.
Šaltinis:: Machek 1961, 347

Antraštė:: balañdis
Straipsnelis:: [Retsykiais osetinų kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis indų-iranėnų, o su šiaurės ir vakarų ide. kalbomis:] Oset. bælon ‘balandis’ šliejasi prie lie. balañdis ‘Taube, karvelis’. Dėl tolimesnių saitų žr. Абаев Б. И., Историко-этимолог. словарь осет. яз., I 249.
Šaltinis:: Абаев 1965, 17

Antraštė:: balandis
Straipsnelis:: [Tarp jau anksčiau įvairių mokslininkų pateiktų baltų-iranėnų specifinių leksikos atliepinių minima:] [...] oset. bælon ‘balandis’: lie. balandis, la. baluodis.
Šaltinis:: Трубачев 1965 (1967), 12

Antraštė:: balañdis
Straipsnelis:: Oset. bælon / bælæw ‘naminis balandis’. Matyt, ide. žodis, tik mažai paplitęs. Iranėnų dirvoje galima nurodyti zaza baurā́n ‘balandis’ (KPF, Abt. III, Bd. IV, 212); už iranėnų kalbų ribų – lie. balañdis. Forma bælon (vietoj laukiamos bæron), o taip pat digorų žodžio galas -œw yra antrinis reiškinys. Pirminė reikšmė tikriausiai buvo maloninė ‘paukštelis, paukštytis’, plg. s. i. bāla- ‘vaikas’, bālaka- ‘vaikas; gyvūno jauniklis’, r. баловать ir pan. Semantinę raidą ‘vaikas’ → ‘balandis’ patvirtina s. i. bālāgra- ‘karvelidė’ greta bāla ‘vaikas’. Vargu ar iš ide. *bhel- ‘baltas’ (Hehn‘ 241). [Žr.] Вс. Миллер.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ I 249

Antraštė:: balañdis
Straipsnelis:: R. golubój, ukr. hołúbyj ‘mėlynas, žydras’. Šie būdvardžiai koegzistuoja greta balandžio (r. golub’, ukr. hółub, le. gołąb, č. holub etc., sl. *golǫbъ) pavadinimo panašiai kaip vornъ ‘juodas’ greta vornъ ‘var̃nas’. Čia dėl hipotezės, kad būdvardis, reiškiantis spalvą, yra pirmesnis, golǫbъ ‘balandis’ aiškinimas pasidarė nepaprastai sunkus (žr. Berneker SEW), nes jį reikėjo atskirti nuo lo. columba ‘balandis’, nors pirminė žodžių golǫbъ ir columba vienybė, jei pripažįstame žodžio pradžioje dusliojo / sonorinio kaitą, yra aiški ir neabejotina. [103] Greta columba čia tikriausiai taip pat priklauso metatezės g / b iškreiptas lie. balañdis < *galambis (metatezė jį priartino prie žodžio balánda, iš kurio ir d).
Šaltinis:: Machek 1951, 103–104

Antraštė:: balañdis
Straipsnelis:: Abajevas (CEU 17) tiesiogiai gretina oset. bœlon ir lie. balañdis ‘Taube’¹⁰ [¹⁰ Šią sąsają darė jau Vasmer, RSl VI 1913, 173], tačiau neatmeta tolesnių kitų kalbų sąsajų galimybės¹¹ [¹¹ […] dėl lie. refleksų plg. Fraenkel 31]. Dariniai yra kilę iš ide. *bhel(ə) ‘švytintis; baltas; balto žvėries, augalo, daikto’ (Pokorny 118 t.). Ir lie., ir oset., atrodo, turi senąjį n-kamieną, tai patvirtina nuomonę, jog čia senas archajinis darinys. Tokie kamienai dažnai vartojami būtent žvėrių pavadinimams¹² [¹² plg., pvz., B. Brugmann Grdr. II / 1 296]. Išplėtota šaknis, ide. kalboms įprastas, produktyvus [184] žodžių darybos būdas ir dėsningai išsirutuliojusi reikšmė – visa tai kalba apie archajinį, paveldėtą darinį abiem atvejais. […] [208] [Remdamasis Abajevu, šią izoglosą nurodo ir Trubačiovas (Э (1965) 1967, 12)]. Pasak Abajevo (IESO I 249), tai ide. žodis, kuris paliudytas ribotoje teritorijoje. Oset. bœlon esąs antrinis vietoj bœron. Pirminė jo reikšmė esanti greičiausiai ‘paukštelis’, Abajevas šį žodį sieja su žodžių grupe s. i. bala- ‘vaikas’, bālaka- ‘vaikas, jauniklis’ ir kt. […]. Jei iš tiesų būtų buvęs reikšmės pokytis [‘vaikas’ → ‘balandis’], ir jei būtų akivaizdus ryšys su s. i. bāla-, tai reikėtų kalbėti apie šaknį *bel- ‘stiprus’ (Pokorny 96) […]. Lie. balañdis ir la. baluôdis, žinoma, yra išvesti iš šaknies *bhel(ə)- ‘švytintis, baltas’, o savo sufiksu lygintini su sl. *olbǫd ‘gulbė’ [209] (plg., pvz., B. Skok II 256). Jei ir oset., ir bl. dariniai būtų kilę iš *bhel(ə)-, tai čia aiškiausiai būtų paveldėti dariniai, nors palyginti paprastas reikšmės pokytis galėtų būti įvykęs ir nepriklausomai abiejose pusėse.
Šaltinis:: Cvetko-Orešnik 1983, 183t., 208t.

Antraštė:: balandis
Straipsnelis:: Netiesa, kad žodis balandis yra bendras tik lietuviams ir latviams, kadangi osetinai turi bælon ‘balandis’.
Šaltinis:: Kazlauskas 1968f, 324

Antraštė:: balañdis
Straipsnelis:: Seržantas aprašo priesagų ir galinių žodžio skiemenų priegaidžių distribuciją visuose latvių tarmių priegaidžių plotuose (A – vakarinis 2 priegaidžių plotas, B – rytinis 2 priegaidžių plotas, C – trijų priegaidžių plotas). C: Ērģeme [262], Lugaži [263], Valka [264]: -uôda²: galuôda, baluôdis, valuôda; Endzelin 1951, 391: aruõds; B: Aknīste [368]: -ùda: gołùda, bołùc. Reikia atskirti la. dial. galuôda, baluôdis, valuôda nuo aruõds, plg. lie. balañdis, valandà (3b vãlandą), balánda, *galánda, plg. galą́sti (galándu, Fraenkel I, 130), skalánda, taránda ir arúodas (1). Leksemos balañdis cirkumfleksas atsiradęs dėl cirkumfleksinės metatonijos, o bl. prokalbei rekonstruotinas akūtas.
Šaltinis:: Seržants 2003, 101

Antraštė:: balañdis
Straipsnelis:: Lie. balañdis – žemaitiškas karvẽlio sinonimas. Mažvydo raštuose užfiksuotas ‘kovo mėnesio’ reikšme. Jis senesnis už karvẽlį, plg. la. atitikmenį baluôdis (ME 1, 259t.; Fraenkel 1955–1965, 312; Smoczyński 2007, 42), vartojamą visoje Latvijoje ir fiksuojamą jau XVI–XVII a. (BKA, 89t., 149). Tai rodo ir jo senoviška daryba (plg. Ambrazas 1993, 152 ir lit.) bei iš jo kilusių vietovardžių ir asmenvardžių gausa (plg. Zinkevičius 1977, 122, 123; 1978, 151; 2008, 510; LPŽ 1, 166; LVŽ 1, 322tt. ir lit.). Lie. balañdis pamatas – senas spalvos pavadinimas, plg. lie. bãlas ‘baltas’ (žr. Karaliūnas 2004, 116t. ir lit.).
Šaltinis:: Ambrazas 2010b, 108–109