Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: juosta, matyti, sargus, ydant, avave, durys.

Antraštė:

júosta

Straipsnelis:

žr. juosmi

Šaltinis:

Иванов 1981, 127

Antraštė:

juosta

Reikšmė:

diržas

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, žymintys sąvokas ‘juosta, diržas’, priklauso vienai iš dviejų grupių (viena < *yōs- ‘juosti’, kita < ide. *keuk- ‘juosti, lenkti’) arba etimologiškai siejami su tokiomis sąvokomis: ‘kalno juosta’, ‘kardo makščių diržas’ ir t. t. Lie. juosta, la. juosta, s. sl. pojasŭ, s.-kr., r. pojas, č. pás, le. pas, av. yāh-, gr. ζωστήρ, ζώνη, visi < ide. *yōs- ‘juosti’ (galbūt anksčiau *yōu-s, išplėstas šaknies *yeu- ‘jungti, rišti’ variantas), matomos gr. ζώννῡμι, lie. juosti, s. sl. po-jasati, av. yāh-.

Šaltinis:

Buck 1949, 434

Antraštė:

júosta

Straipsnelis:

Siūlau Elbingo žodynėlio gasto 238 ‘gabalas’ [Endzelīns ‘žemės gabalas’] skaityti jasto – prūsų spirantas j gana dažnai vokiečių kryžiuočių rašyboje užrašomas ženklu g. […] Toks skaitymas mus tiesiai veda prie prūsų žodžio *jāstā – tikslaus lietuvių ir latvių ‘juostos’ pavadinimo atitikmens: lie. ‘júosta’, la. juôsta. Reikia manyti, kad prūsų žodis ‘juosta’ Elbingo žodynėlyje buvo pavartotas perkeltine reikšme ‘žemės juostai’ pavadinti.

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 176

Antraštė:

júosta

Straipsnelis:

[Apie W. Smoczyńskio str. „Filologija bei kalbotyra ir prūsų kalbos tyrimas“] [W. Smoczyńskis sako, kad] jeigu prūsų rašyboje grafemos g ir y kartais vartojamos promiscue (plg. cugis E 518 = lie. kūjis[…]), tai kodėl šitaip negalėtų būti ir žodyje gasto E 238 ‘lauko (ar žemės) dalis, sklypas’, kurį tada reikėtų skaityti jāsta ir sieti su lie. júosta (< bl. *i̯ōstā). Kad įvairiose kalbose žemės dalį, gabalą galima pavadinti žodžiais ‘juosta’, ‘diržas’, žinomas dalykas […] Naujas prūsų gasto perskaitymas, man atrodo, įgalina patikslinti ir nelabai aiškią jo reikšmę […]: bene gasto = /jāsta/ bus reiškęs ‘žemės rėžis’ (‘šniūras’). Paraidinis šio žodžio interpretavimas kelia didelių etimologizavimo problemų (plg. Топоров ПЯ II 169–173). Vis dėlto norėdamas galutinai įtikinti baltistus, autorius turėtų įrodyti, kad g ir y maišomos ne tik prieš priešakinės eilės balsius, o bl. *ō Elbingo žodynėlyje perteikiamas ir grafema a.

Šaltinis:

Stundžia 1989, 201

Antraštė:

júosta

Straipsnelis:

Vaivorykštės pavadinimuose yra pastebėta kai kurių baltų ir šiaurės slavų semantinių sutapimų. Bendras baltams ir slavams yra juostos pavadinimas (*i̯ōs-) – lie. júosta, la. josta, br. пояс ir t. t. Lietuvių kalboje vaivorykštės pavadinimų pagrindinis arealas júosta (laũmės juosta, dermė̃s juosta) užima Lietuvos centrinę dalį. Žodžių junginys diẽvo júosta vartojamas keliuose punktuose [64], iš jų Zarasuose – Ignalinoje. Junginys malónės júosta paplitęs Užnemunėje [Rokaitė, 277–278]. Latvijoje forma dieva josta (juõsta) palyginti plačiai yra žinoma latgalių šnektose [ME I, 571 Hausengerg]. Baltarusių kalboje пояс ‘vaivorykštė’ užfiksuotas dviejuose arealuose: ten, kur susieina Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos sienos, ir Polesėje, be to, Vitebsko srityje, Braslavsko rajone užfiksuoti adjektyviniai žodžių junginiai, analogiški rytų baltų junginiams: харóшый пайáс (plg. lie. malónės júosta), бóжы пайáс (plg. lie. diẽvo júosta, la. dieva josta). Braslavsko rajone, Apsų apylinkėse, kur išliko rytų aukštaičių (dzūkų) šnekta [Grinaveckienė, 173–191] –lietuvių kalbos pagrindinių bruožų kaimyninėse tarmėse tiesioginis tęsinys,– leidžia braslaviškąjį пояса ‘vaivorykštės’ arealą laikyti atitinkamo lietuvių ir latvių pavadinimo slaviška kalke. Aptariama baltų ir šiaurės slavų paralelė turi tęsinių ir pietų slavų areale. Bulgarų kalbos pietrytinėse šnektose paplitęs vaivorykštės pavadinimas пóйас, rečiau – žodžių junginys дáдин пойас ir pan. Plg. s.-kr. božji pojas, Marijin pas ‘t. p.’ [Толстой 1976, 35].

Šaltinis:

Непокупный 1976, 64–65

Antraštė:

júosta

Reikšmė:

vaivorykštė

Straipsnelis:

Vaivorykštės pavadinimai baltų ir slavų kalbose pasižymi didele sinonimija. Dominuojantis įvardijimo motyvas – forma. Taip dėsningai atsiradę pavadinimai su žodžiu lie. júosta, lat. josta, br. пояс ir t. t., atspindintys ne tik vaivorykštės formą, bet ir spektrą. Lietuvoje pagrindinis tokių pavadinimų kaip laũmės júosta, dermė̃s júosta arealas užima centrinę šalies dalį; terminas diẽvo júosta paliudytas tik keliuose punktuose Zarasų-Ignalinos ruože, malónės júosta – pietvakarių Lietuvoje (Užnemunėje). Latvijoje pavadinimai su juõsta apsiriboja Latgalos arealu. Baltarusijoje – dviejuose arealuose: 1) Breslaujos raj. (pvz., харо́ший пайа́с, бо́жы пайа́с) ir 2) dviejuose Vitebsko apskrities kaimuose. Breslaujos pavadinimai laikytini lietuvių ir latvių pavadinimų kalkėmis.

Šaltinis:

Непокупный 1969, 69–71

Antraštė:

júosta

Reikšmė:

pas

Straipsnelis:

[Aptariami lietuvių kalbos deverbaliniai derivatai, susiję su antrinių veiksmažodžių su priesaga -styti perintegracijos procesais.] Lie. júosta ʻpasʼ ← júost-yti < *juos-styti, kuris yra kauzatyvas iš statyvo juosiù, juosė́ti ʻbyć opasanym, posić pasʼ. Lie. juosė́ti buvo faktityvas iš *júosas ʻpasʼ.

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 168