Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gelmenis, kariautas, ratadaila, guldyti, katė, kmynas, kaukaras, gleizoti, bambalas, kairas, skriausti, mirti, kalpa, kedenti, bìlti, kirtis, kilpoti, dyvelioti, geinys, kiaukt, galstikas, keikti, aukauti, sieti, auksnas, kekutis, gyliuoti, keterà, gėda, jungas, gausa, karvė, skalyti, gižus, čipti, glostyti, dukslus, akìs.

Antraštė:

gélmenis

Reikšmė:

speigas, stiprus šaltis

Straipsnelis:

Germ. kal-a ‘šalti, žvarbti, frieren’ (s. isl. kala ‘atšalti, atvėsti, šalti, sustirti’, s. ang. calan ‘t. p.’, kal-i-z : s. ang. cyle ‘šaltis’) galima sieti su kitų kalbų vardažodžiais, pamatuotais spėjama šaknimi g̑el-. Veiksmažodis vis dėlto neturi jokių patikimų atitikmenų, o kitų kalbų vediniai kelia abejonių: [288] lo. gelū ‘šaltis, speigas’, gelāre ‘šalti’; (osk.) γέλα ‘šaltis’ (vienoje glosoje, dėl kurios patikimumo ginčijamasi), lie. gélmenis, gelumà ‘speigas, stiprus šaltis’ (šiaip jau siejami su lie. gélti ‘įdurti, stechen, brennen’, tačiau šis ryšys dėl etimologinių santykių turbūt yra antrinis), r. gólotь ‘lijundra, apšalas’; dėl glosos γελανδρον· ψυχρόν ‘šaltas’ (Hesych) ginčijamasi. Kitas variantas su besiskiriančiu guturaliniu yra k’el- ‘šalti’ (Pokorny 551) paliudytas germ., bl., sl. ir s. i. kalbose.

Šaltinis:

Seebold 1970, 288–289

Antraštė:

gélmenis

Reikšmė:

speigas

Straipsnelis:

[Žodynuose (Pokorny 365–366; Klüge-Mitzka 342, 465) pateiktą ide. *gel(ə)-do-/-to- etimologiją galime papildyti iranėnų kalbų duomenimis:] Išvestinis ide. kamienas *gel(ə)-do-/-to- ‘šaltis, speigas, šaltas’ < ide. šaknies *gel(ə)- ‘(už)šalti’ + ide. priesaga -do-/-to-. Su ide. *gel(ə)-do-/-to- siejasi: s. isl. kala- ‘(už)šalti’, s. ang. calan ‘atšalti’, s. isl. kaldr ‘šaltas’ (< germ. *kaldaz), kuldi ‘šaltis’ (< germ. *kulđi < kulþi- < ide. *gl̥-to-), go. kalds, s. ang. ceald, s. fryzų, s. saksų kald, s. v. a. kalt ‘šaltas’ (< germ. *kalda-), lo. gelū, gelus, gelum ‘šaltis, speigas’, gelidus ‘šaltas’, lie. gélmenis, gelumà ‘speigas’, la. gāla ‘plikšala’, gàle ‘plonytis ledas’, v. bulg. golotь ‘ledas’, r. голоть ‘apšalas’, gr. γελανδρος ‘šaltas’. Manome, kad su ide. *gel(ə)-do-/-to- (su palatalizuotu guturaliniu g̑) galima sieti ir šiuos iranėnų žodžius: n. persų žalǽ, žāla ‘ledas, kruša, šerkšnas’, tatų ǰælíd, ǰilíd ‘ledas, šaltas’, ǰilidí ‘pašalas, šaltumas’. Persų-tatų žodžiams galima teikti formą *ǰalida- (<prairanėnų *ǰalida- < ide. *g̑el(ə)-do-, s. iranėnų ǰ (< ide. g̑) dėsningai virsta persų ž, ǰ, tatų ǰ, [220] plg. vakarų iranėnų jav- < prairanėnų *jau̯- (ide. *g̑(i̯)eu̯- ‘kramsnoti’) : s. sl. žьvati, r. ževatь ‘kramtyti’, lie. žiauna, la. žaũnas ‘skruostikauliai’, s. ang. cēowan, s. v. a. kiuwan ir t. t. (Pokorny 400). Dėl fonemos l s. iranėnų *ǰal(i)da- galima manyti, kad kai kuriuose vakarų iranėnų kalbų žodžiuose (ide. kilmės) ji išlieka ir atsiranda vėl, nepaisant bendrairanėniškojo rotacizmo.

Šaltinis:

Дадашев 1968 (1971), 220–221