Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: erelis, gabenti, tuokti, geibti, padurmai, kaikaras, skieda, ėras, dūduloti.

Rezultatai

Antraštė:: erẽlis
Straipsnelis:: Lie. erẽlis, tarm. arẽlis, pr. *arelis (užrašyta arelie) tęsia kamieną *a/er-el-, kuris nuo sl. *orilo, s. sl. орьлъ, le. orzeł skiriasi tiek vokalizmu, tiek priesaga. Kitokią darybą taip pat rodo la. ḕrglis ≤ *ēr-d-lis – su pailgintu žodžio pradžios balsiu ir įterptu -d-. Giminiški: go. ara, gen. *arins, het. ḫaraš, gen. ḫaranaš, gr. ὄρνις ‘paukštis’ ≤ ide. *He-r/n-.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 221

Antraštė:: erẽlis
Straipsnelis:: Gr. ὄρνις, ὄρνεον ‘paukštis’ [822]. ὄρν-ῑ-ς yra f. šaknis su -ῑ-, prie kurio linksniavimo patogumui tarmėse pridėta priesaga -θ- arba -χ-. Neutrum ὄρνεον turi turėti priesagą *-eyo-, reiškiančią medžiagą, tai yra daiktavardžiu tapęs būdvardis, iš pradžių buvo vartojamas pl. neutr. ([…]); Wackernagel, Sprachliche Untersuchungen zu Homer, 1916, 165, išn. 1, kuris atstato *-newo-, yra mažiau patikima. Graikiško žodžio šaknį randame hetitų ir germanų erelio pavadinime: het. ḫar-aš, gen. haranaš, dėl kaitos plg. Benveniste 1935, 24, germanų kalbos: go. ara (gen. *arins), s. š. germ. are ir ǫrn- (iš *arn-u su galūne u, anglosaksų earn, s. v. a. aro, aru. Baltų ir slavų kalbose egzistuoja paralelinės formos su l ir su skirtingais balsiais: lie. erẽlis, arẽlis, la. ḕrglis (iš ḕrdlis), s. sl. orĭlŭ; žr. Pokorny 325 t., kuris taip pat prideda ir tokius keltų faktus, kaip s. air. ilar iš *eriro. Dėl laringalinės analizės sunkumų, plg. Beckes, Laryngeals, 130.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 822–823

Antraštė:: erẽlis
Straipsnelis:: Pr. arelie ‘erelis’ artimiausios lie. formos: arẽlis, arelỹs (tarm.), erẽlis šalia neologizmų poros: ãras : arẽlis, tai, matyt, Juškevičiaus naujadaras, žr. Būga RR II, 73. Kadangi lietuvių tarmės, kurioms nebūdingas perėjimas e- > a-, išlaiko tik formą erẽlis (Būga RR II, 508) ir tarmėje Э e- > a-, tikslinga rekonstruoti *erelis, kuri nėra deminutyvas. Priešingą nuomonę žr. Schulze Zborn. Jagić 1908, 343; Bezzenberger KZ, XLIV, 1911, 299. Kitos paralelės: la. ḕrglis (iš *ēr/d/lis < *ērlis. Endzelin 1922, § 116 c; Endzelīns 1951, 244; ME I, 575), sl. *orьlъ (s. sl. орьлъ, s.-kr. òрао, slov. órəl, r. орéл, le. orzeł, č. orel ir pan., žr. Фасмер ЭСРЯ III, 150–151. Siejama dar su tolimesniais atitikmenimis: s. air. irar ‘erelis’, kimrų eryr, bretonų er, erer ir t. t., leidžiančiais spėti *irur, *erur, *eriros. Ypač įdomi air. ilar forma. Keltų formoms artimos: arm. urur ‘žuvėdra’. Toliau plg. go. ara, s. isl. ari, ǫrn (iš *arnuz), s. v. a. aro, aru; gr. ὄρνῑ̆ς, arm. ori, orvo, oreav, het. ḫaraš ir t. t.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 101–102

Antraštė:: erẽlis
Straipsnelis:: [Pateikiame senųjų ide. nomina, ypač -r/n kamienų, pėdsakus slavų ir baltų kalbose:] 4. Prasl. *orьlъ ‘erelis’ (s. sl. орьлъ, s.-kr. òрао, č. orel, le. orzel, r. орéл), kaip ir baltų atliepiniai (plg. lie. erẽlis, tarm. arẽlis, la. ḕrglis, pr. arelie), yra l- kamieniai, r-kam. keltų kalbose (v. bret. erer, s. air. irar), o kitose kalbose regime išsaugotą n-kam., pvz.: gr. ὄρνῑς ‘paukštis’, gen. sg. ὄρνῑθоς, het. ḫaraš nom. sg., ḫaran acc. sg.; plg dar het ḫaranili adv. ‘kaip erelis’.
Šaltinis:: Eckert 1963, 882

Antraštė:: erẽlis
Straipsnelis:: [Αrm.] urur ‘žuvėdra’. [Lit.:] Walde Pokorny I, 135; Feist³ 54t.; Pokorny 325t.; Adjarian V 707. Šis žodis turi giminaičių daugelyje kalbų, tačiau jų visų reikšmė yra ‘erelis’, o armėnų žodžio reikšmė visiškai kita, savarankiška: lygintini s. air. irar, ilar, kimrų eryr […], go. ara, ags. earn, lie. erẽlis, s. sl. орьлъ, het. haraš, haranaš (Friedrich [...]). Arm. oror arčiau sieti galima tik su gr. ὄρνις ‘paukštis’, nors formali sąsaja nėra įtikinama.
Šaltinis:: Solta 325

Antraštė:: erẽlis
Reikšmė:: Adler
Straipsnelis:: Pr. Arelie ‘erelis’ [veikiausiai skaitytinas kaip *arelis], Are kartu su lie. trm. arẽlis ‘Adler’, lie. erẽlis ‘t. p.’, la. ḕrglis vestinas iš bl. *erel-(i̯a), o siejant su sl. *orьlъ – iš bl.-sl. *arila (Trautmann). Toporovas mano, kad greta bendros baltiškos praformos egzistavo ypatinga pr.-lie. erelis, iš kurios išsirutuliojo pr. *arelis.
Šaltinis:: Hinze 1996–1997, 148t.

Antraštė:: erẽlis
Straipsnelis:: [Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: Rozwadowskio dėsnis (a- > e-).] Prasl. erila- / arila- ‘eagle’ (plg. sorb. jerjoł, kitur *o-: ru. orël), bl. erelio- (plg. pr. arelie, la. èrglis, lie. erẽlis). Ide. *h₃er-, plg. go. ara, gr. órnis ‘bird’, het. ḫaraš, ḫaranaš ‘eagle’.
Šaltinis:: Andersen 2003, 62–64

Antraštė:: erẽlis
Reikšmė:: eagle
Straipsnelis:: Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. erẽlis, dial. arẽlis, la. ḕrglis, pr. arelie sic; prasl. *orьlъ. Praide. *h₃er-, plg. gr. ὄρνις ‘bird’, go. arans (nom. pl.), s. v. a. ara, oru ‘eagle’.
Šaltinis:: Derksen 2002a, 5–7