Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blužnis, atbulai, girdyti, kalpa.

Antraštė:

blužnìs

Straipsnelis:

žr. blužnė

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 189

Antraštė:

blužnìs

Straipsnelis:

Het. auli- (c.) ‘blužnis (organas, susijęs su kraujo gaminimu organizme); (taip pat pl. tantum) vidiniai organai; aukojimą lydinčios vaišės, jame dalyvaują žmonės; kokie nors žalingi, pikti jausmai (negative emotion)’, nom. sg. a-ú-li-is (ir kt. pavyzdžiai) [229 … 230]. Ide. kalbose blužnies pavadinimai yra nevienodi, tačiau, išskyrus germ. (s. v. a. milzi), pastarieji gali būti sistemiškai rekonstruojami: gr. σπλήν ‘blužnis’ atspindi pakitusią *splēg̑hen-, o gr. σπλαγχνα ‘vidaus organai’, av. spərəzan- < *spl̥g̑hn-; skr. plīhán- < * (s)plīg̑hen-, lo. liēn veikiau kilusi iš prolytės *s(p)līg̑hen-, arm. pʿaycaln galbūt < *phaig̑len < *(s)plaig̑hen-; s. air. selg remiasi panašia į *spelg̑hā lytimi, s. bažn. sl. slězena < *s(p)elg̑henā ir lie. blužnìs bei pr. blusne pamatuotos *bl̥g̑hn-. Skirtingai traktuojama priebalsių grupė *spl-, ir todėl regime nevienodas priebalsių grupes ide. kalbų blužnies pavadinimo žodžių pradžioje. Bl. lytys liudija, kad s gali būti s-mobile. Het. parašymas a-ú-li- etimologiškai svarbus, nes įgalina suponuoti het. *aweli-. Jeigu het. *aweli-, kaip kūno dalies pavadinimas, yra senas i-kamieno žodis (plg. het. arki- ‘kiaušinėlis’, lesi- ‘kepenys’), tada jis remiasi *Ḁ₂wel-i- ir ide. *bl̥g̑h- gali būti laikomas pamatuotu (darant prielaidą, kad *Ḁ₂w gali virsti ide. *b) *Ḁ₂wl̥-g̑h-. Jei tai tiesa, tuomet het. auli- gali būti pirminė, nepatyrusi jokių pokyčių ide. kalbų termino ‘blužnis’ šaknis.

Šaltinis:

Puhvel HED I, 229–232

Antraštė:

blužnìs

Straipsnelis:

Gr. σπλήν, gen. σπληνóς m. ‘blužnis’ […]. Kartu dėl panaudojimo aukojant ar pranašaujant ir dėl to vaidmens, kuris priskiriamas sergant tam tikromis ligomis, blužnis buvo svarbus vidaus organas. Šitaip paaiškėja, kurios ide. kalbos turi pavadinimus, galimus sieti tarpusavyje. Bet šie pavadinimai yra žymiai pakitę, ir pasikeitimus galima laikyti lingvistinio tabu priežastimi. Nepaisant balsių kaitos nebuvimo gr. kalboje, gr. σπλήν gali sietis ir su kitais kūno dalių pavadinimais, kaip φρήν ir t. t. Av. spərəzan- iš *spl̥gh-en kaip ir gr. kalbos žodis turi tą patį žodžio pradžios sp-, tačiau skiriasi prieš priesagą įterptu *gh. Šį guturalinį turi skr. plīhán- – be s žodžio pradžioje ir su ī. Pastaroji forma, išskyrus p- žodžio pradžioje, leidžia sieti su lo. liēn, kuris gali remtis *lihēn. Kitos formos daugiau ar mažiau iškraipytos: air. selg, lie. blužnìs, s. sl. slězena, arm. pʿaycaln.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (1), 1038

Antraštė:

blužnìs

Straipsnelis:

Pr. blusne ‘blužnis’ turi artimiausią atitikmenį lie. blužnìs, blùžnė, taip pat ir la. bluzne, blužņa (ME I, 318). Šioms formoms artimiausi yra slavų ir iranų kalbų faktai. Meillet, Etudes sur l'étymologie et le vocabulaire du viex slave, I, 1902, 169–172 ir ypač Вайян, ВЯ 1960, VI, 66–67 mano, kad galima rekonstruoti bl.-sl. *spl̥žen-, besikaitaliojančią su *spl̥žn-. Slavų *sъlezena (plg. r. селезёнка, ukr. селезiнка; s.-kr. trm. slezèna, šljezìna, slizena, slov. slẹzẹ̑na ir kt.) rodo *spl̥- sutrumpėjimą į *sl̥- > *sъl-. *splež- paaiškinimui Vajanas (Вайян) siūlo kontaminaciją su *sъlž-. Taip atstatoma sl. forma, kuri atitinka av. spərəzan- ir atspindi gana adekvatų pavidalą ide. *spl̥gh(e)n-. Kartu Vajanas spėja, kad lie. blužnìs (ir pr. blusne), sena m. forma su -en, perėjusi į f. pr. kalboje, kilo iš bulžn-, *bl̥žn-, kuriomis remiantis taip pat galima rekonstruoti *spl̥ž-(e)n- > bulžn-.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 236–238

Antraštė:

blužnis

Straipsnelis:

Dėl gausybės garsinių [ide. žodžių, reiškiančių blužnį] skirtumų teisingos pozicijos laikėsi vien Meilleit, teigęs, jog neįmanoma rekonstruoti bendros pamatinės formos, galima atkurti tik dalines giminiškas formas] […] (Études sur l'étymologie et le vocabulaire du vieux slave, Paris, 1902, 170). Lygintina medžiaga: [arm. pʿaicatn ‘blužnis’], s. i. plīhán-, av. spərəzan, gr. σπλήν, lo. lien […], s. ai. selg, s. bulg. slezena, lie. blužnìs, pr. blusne. Rezultatai išties painūs, trikdantys: galime artimiau susieti tik iran. ir keltų kalbas. Kitos kalbos skiriasi ir net (ką akcentavo Meillet) kaimyniškos kalbos: indų kalbos nesutampa su iran., slavų – su baltų, o lotynų labai skiriasi nuo keltų. […]. [213] Galime spėti, kad garsines variacijas nulėmė tabu; plg. Havers, Sprachtabu, 64 (su nuoroda į Spechtą Ursprung, 1944, 77, iš. 3).

Šaltinis:

Solta 1960, 212–213

Antraštė:

blužnìs

Straipsnelis:

[Garsiškai skiriasi] pr. blusne ‘blužnis’, lie. blužnìs ir s. i. plīhā́, lo. liēn ir kt ‘t. p.’.

Šaltinis:

Euler 1983, 38

Antraštė:

blužnìs

Straipsnelis:

[Aptariami atvejai, kuriuose bl.(-sl.) *bl- atitinka *pl(H)- kitose ide. kalbose. Pvz.:] ide. ‘spleen’, prasidedantis su *spHl- (žr. Hamp, JIES 30, 2002, 145–150) : lie. blužnìs, -ė, pr. blusne Elb. 127, lo. lien etc.

Šaltinis:

Hamp 2006, 117