Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaikaras, kairys, drapanos, gumuoti, bagotyrius.

Antraštė:

kai̇̃karas

Reikšmė:

aukštas ir gunktelėjęs, dykūnas

Straipsnelis:

Paskelbtos r. tarm. leksemos чи́чер, чи́чера ‘stiprus, šaltas rudens vėjas; šlapdriba, dargana, pūga’ etimologijos (žr. Преображенский II 319, Vasmer REW III 344) mūsų netenkina [80]. Giminiškos formos fiksuojamos tik s.-kr. kalboje (чи̏ч ‘speigas, šaltis’, ćić ‘šerkšnas’), kuri nesusisiekia rusų kalbos plotu. Manome, kad minėti žodžiai atspindi archaizmą: r. чичер < *kīker- ar, veikiau, *kei̯ker-. Pastarąją rekonstruotą formą laikome etimologiškai giminiška ir darybiškai artimiausia lietuvių kalbos leksemai kai̇̃karas (Fraenkel LEW, 202) [81] ir s. i. kekara- ‘žvairas’. Be to, čia skirtina lo. caecus ‘aklas, tamsus’ bei giminiški s. air. caech ‘vienaakis’, go. haihs ‘t. p.’ (Mayrhofer EWA I 264; Walde Hofmann I, 129). Šie žodžiai pratęsia ide. *kai-ko < *kai- ‘vienas, vienintelis’ + priesaga -ko- (Pokorny IEW, 519–520). Remdamiesi pastaruoju semantiniu kamienu lengvai paaiškiname pateiktų žodžių reikšmes: ‘vienaakis, žvairas, aklas’ [lie. žodžio kai̇̃karas reikšmės paaiškėja platesniam semantiniam lauke: ‘turįs ydą, trūkumą (fizinį)’]. Manome, kad rusų žodžio reikšmės ‘žvarbus, šaltas vėjas’ susiformavo iš senesnės ‘Слепящий, слепой ветер’, plg. gr. καικίας ‘šiaurės rytų vėjas’ – dažniausiai gretinamas su lotynų caecus ‘aklas’ [ir kt.].

Šaltinis:

Трубачев 1971 (1973)a, 81–82

Antraštė:

kai̇̃karas

Reikšmė:

blogas darbininkas, tinginys > seklys

Straipsnelis:

Žodį kai̇̃karas, reiškiantį ‘blogas darbininkas, tinginys > seklys’ ecc. su visa vedinių serija, turinčia kaikar-, taip pat ir be -ar-, nukáikinti ‘nužudyti kankinant’, gautą dėl retrogradinės darybos (retroformazione), Fraenkelis (202 p.) norėtų susieti su lotynų, keltų ir germanų sąvoka ‘tamsus, aklas’ (lo. caecus). Fonetikos požiūriu jokių prieštaravimų nėra, o reikšmė, kaip dažnai atsitinka, paliekama nuošaly. Veikia sanskrito kekaras ‘žvairas’, kuris fonetiškai tiksliai atitinka lie. kai̇̃karas. Bet, kaip įrodė Mayrhoferis, KWEAI, 264, kalba eina apie iliuzorinį atitikmenį. Dėl reikšmės, man atrodo, patikimesnė analizė yra: kai-kara-s : kai yra prieveiksmis, kuris tikriausiai buvo vartojamas kaip skr. bei Avestos kalboje dažnaiu kaip įvardis (pvz., skr. kú-yava ‘kuris (kas) prastai nuvalo derlių’ : yava- ‘javai’, kad-ratha- ‘blogi ratai, blogas vežimas’) su pejoratyvine ir niekinamąja reikšme ir kara- = skr. kara- ‘kuris daro’ iš *qᵘer- ‘daryti’, kurią lietuvių kalboje randame žodyje kùrti ‘daryti, gaminti’. Todėl kai̇̃-kar-as ‘kuris blogai daro, dirba’.

Šaltinis:

Pisani 1957, 302

Antraštė:

kaĩkaras

Straipsnelis:

žr. kuika

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 274–275

Antraštė:

kaĩkaras

Reikšmė:

tinginys, valkata, nevėkšla

Straipsnelis:

žr. kuikas

Šaltinis:

Lašinytė 2007, 250