Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: akstinas, bulvė, bužas, kaišti.

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, dyglys, spyglys

Straipsnelis:

Alb. venjë f. ‘kukmedis, finikietiškas, rytietiškas kadagys’. Tai įvairių Albanijos ir Graikijos albanų tarmių žodis. Svarstytina, kaip venja ir fenja ‘kadagys’ prasiskverbė į s.-kr. bei kaip βένια ‘kadagys’ – į dabartinę gr. kalbą. Remiantis enjë ‘kukmedis’, venjë kilo iš *ak-niā, t. y. iš pamatinės formos su veliariniu k kaip lie. ãkstinas vietoj palatalinio k. Taip pat žr. vgje.

Šaltinis:

Çabej 1968a, 112–113, 137

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, dyglys, spyglys

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. ãkstinas = bažn. sl. остьнъ).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 342

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, dyglys, spyglys

Straipsnelis:

žr. akstis

Šaltinis:

Karaliūnas 1974, 201–203

Antraštė:

ãkštinas

Reikšmė:

akstinas

Straipsnelis:

žr. akstis

Šaltinis:

Karaliūnas 1974, 201–203

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, dyglys, spyglys

Straipsnelis:

žr. kaulas

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 13–14

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, dyglys, spyglys, Stachel

Straipsnelis:

E. Frenkelio žodyne pateiktas lie. ãkstinas veikiau besąs skolinys iš sl. ostьnъ (s. bažn. sl. ostьnъ, r. ostén, le. oścień, č., bulg., slov. osten, s.-kr. ostan). Sl. ostьnъ turbūt remiasi ostь (pirmykštė reikšmė ‘ašaka, Fischgräte’), kuris giminiškas su s. i. ásthi ‘kaulas, Knochen’. Senovėje (o dar neseniai ugro-finų) įvairūs medžioklės ir žūklės įnagiai buvę iš kaulo.

Šaltinis:

Machek 1959a, 160

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, dyglys, spyglys

Straipsnelis:

V. Machekas galvoja, kad lie. ãkstinas yra skolinys iš sl. ostьnъ (žr. Machek 1959a, 159–164, Machek 1961, 345–356).

Šaltinis:

Топоров 1963c, 253

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, dyglys, spyglys

Straipsnelis:

Pr. ackons ‘akstis, akuotas’ artimiausios paralelės yra germanų kalbose, dėl to Hirtas pr. ackons laikė skoliniu iš gotų (žr. Hirt, Beiträge zur Geschichte der deutschen Sprache und Literatur 1898, XXIII, 344, taip pat Būga RR II, 91), patekusiu ir į finų kalbą (akana ‘atsijos’). Kitose kalbose yra elementas -n- (lo. agna, gr. ἄκανθα ir t.t.). Rytų baltų kalbose yra formų su -n- ir prieš einančiu -s-, plg. lie. ãkstinas (šalia akstìs), la. akstins. Dar toliau eina lie. akúotas, akštìs, akstìs, la. akuots ir pan. Baltiškos lie. ãkstinas tipo formos interpretuojamos įvairiai, gali būti traktuojamos kaip „satemizacijos“ užgesimo pėdsakai baltų kalbose. Šia prasme pr. ackons ‘akuotas’ tikrai galėjęs būti senas žodis, kuris atitiktų lie. *akuonìs arba *akanas (žr. Būga Lietvuvių kalbos žodynas, 1924, 47, 49).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 71

Antraštė:

ãkstinas

Reikšmė:

geluonis, adata, spyglys, akuotas; skeveldra, rakštis, Splitter; ašaka

Straipsnelis:

žr. kaulas

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 13–14