Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ėdroti, šelmuo, kaptanikas, rūdis, pretymais, klanksoti, liaugotas, hercigis, pa-kakti, padraika, gaigalas, kutnoti, giaurys, kvailti, klimpti, vakaras, pentis, laupus, pilnas, lunka, kolis, nara.

Antraštė:

ė̃droti

Straipsnelis:

Aiškinantis liep. nuosakos 2 pl. formos pirminį fonetinį pavidalą luvių kalboje (atitinkamai ir bendrojoje anatoliečių), esminė yra luvių a-da-ri-ta-an ‘pamaitinkite’ iš luvių kamieno atari- (būt. k. l. 3 sg. ataritta ‘pamaitino’, s. het. etrii̯a (-mi asmen.) ‘maitinti, šerti’, apie gyvulius hetitų įstatymuose, ētri- (e-it-ri, it-ri-) ‘gyvulių pašaras’, kurie yra giminiški lie. ė̃droti, ėdrinė́ti, ėdráuti ‘ėsti’ (apie gyvulį) ‘rupšnoti žolę’, ėdrà- ‘pašaras (gyvuliui)’, ėdrùs ‘ėslus, visaėdis’, žuv-ėdra. Vardažodinio kamieno *ēd-r- bendraindoeuropietišką pobūdį patvirtina tapatumas su gr. homer. εἶδαρ ‘atnešamas maistas, pašaras’, gen. εἶδατος (< *ēd-n̥-t-, heteroklitinė kaita su *ēd-r̥- > *ἦδαρ > *ἐδαρ, Schmidt 1889, 173; Schwyzer 1939 I, 227). Rekonstruojamas bendraide. *ēd-r-(/-n-) ‘pašaras’, o išvestinis veiksmažodis priskiriamas anatoliškų ir baltų dialektų bendrystės periodui (luvių, hetitų ir rytų baltų bendrumas).

Šaltinis:

Иванов 1981, 25–26