Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bunkčioti, įsas, balvonas, geinys, duolas, -a, kiaukt, ėdroti, kinivarpas.

Antraštė:

bùnkčioti

Reikšmė:

sumušti, sutrenkti, sudaužyti, trenkti kumščiu’

Straipsnelis:

Lie. bùnkčioti, la. buñkât, bùnkât, bùnkât, buņķêt ‘sumušti, sutrenkti, sudaužyti, trenkti kumščiu’ – baltų atliepiniai šalia sl. *bunčati ‘murmėti, skambėti; išbrinkti, išpampti’: luž. ž. bunšeć ‘skambėti, aidėti’, s.-kr. bùncati, -cam ‘kalbėti per miegus, kliedėti’, r. dial. бунчать, -чу́, -чи́шь ‘zyzti; tykiai niūniuoti; nesuprantamai kalbėti’ ir jo varianto sl. *bunkati ‘murmėti, skambėti; išbrinkti’: slov. bȗnkati ‘mušti, trenkti’, búnkati ‘trenkti kumščiu ar plaktuku’, r. dial. бу́нкать ‘aidėti, gausti, skambėti’.

Šaltinis:

SłPr I, 449