Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: druzgas, maulinti, kulnas, regzti, jušnikas, raitūzės, spęsti, marai, kuka, akuratnus, kavoti, gegnė, eržti, kaukoras, jautrus, sotis, leketas, aiškus, šulė, liaušius, laidaras, kapti, atariečiai, posmilgė, skrubus, linamarka.

Rezultatai

Antraštė:: drùzgas
Straipsnelis:: žr. druska
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 352–354

Antraštė:: drùzgas
Straipsnelis:: Oset. œrdūzyn : œrdyst | œrdpzun : œrdust ‘viengungiauti; kastruoti’. Kilęs iš iranėnų *drauš-, ide. *dhreus- ‘išmušti; smulkinti; dauginti’ (Pokorny 274–275). Plg. persų duroš ‘žaizda arba žymė, padaryta deginančia priemone arba chirurginiu instrumentu; instrumentas tokiai operacijai; lancetas, skalpelis’, pechlevi drōš ‘prideginimas’ […], le. druzgać ‘smulkinti’, r. друзг ‘vėtralaužos, vėjalaužos’, lie. drùzgas, druzgėti, drùžti ‘silpnėti’, drùžinti ‘netekti jėgų’ (Fraenkel 107), go. drausma ‘druzgas’, ang. drowse, norv. drøse ‘būti išglebusiam, lėtam’, gr. θραύω ‘laužyti; smulkinti’ (iš *θραυςjω), θραῦςομα, θραῦμα ‘druzgas, nuolauža, žaizda’. Slavų ir baltų kalbų atitikmenys kelia mintį, jog s||z svyravimas šiame žodyje yra senas reiškinys ir kilęs jeigu ne iš indoeuropietiškųjų, tai iš skitų-slavų-baltų kontaktų laikų.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 403

Antraštė:

drùzgas

Straipsnelis:

Lie. druzgas, druska, la. druska ‘trupinėlis, gabaliukas’ (baltų druzga- : druska- su apofonija, plg. la. drauza ‘Abfall von der Rinde eines Baumes’ : dràuzs ‘pleiskanos; pirmieji paukščiukų pūkai’, su vokalizmu kaip ir sl., ryt. slov. druza, druzъ; dėl -z- : -zg- plg. sl. *br̥zъ : lie. burzdus : burzgus) – artimi atliepiniai šalia [275] sl. *druzga (ryt. *druza): le. druzga ‘maži gabaliukai, kreida’, slov. dial. drȗzga ‘kas nors sukapota’, r. dial. друзгá ‘žabai, žagarai’, br. dial. дрýзгі ‘šukės’; br. dial. друзá (: друзя́, друзня́к) ‘purvas, šiukšlės’ bei ryt. sl. *druska ‘šukės; tai, kas suskaldyta, suardyta, maži gabaliukai’ : ukr. дрýзки pl. ‘nedideli gabaliukai’; bei šiaur. sl. *druzgъ : slov. druzg ‘dundėjimas, traškėjimas’, r. dial. друзг ‘žabai, žagarai’; ryt. *druzъ: r. dial. друз ‘šiukšlės’. Toliau siekia ide. *dhreu-s-: ‘skaldyti, smulkinti’: gr. τραύω ‘sudaužyti, sutraiškyti’, kimr. dryll ‘nuolauža, Bruchstück’ (*dhrus-li̯o), go. drauhsnōs f. pl. ‘nuolaužos’ (su metateze iš *dhrūs-kna-: balt. *druska) [275].

Šaltinis:

SłPr IV, 274–275