Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gilti, kitas, lėkna, brolis.

Rezultatai

Antraštė:: gìlti
Straipsnelis:: [Nagrinėjami baltų ir slavų kalbų šaknų su /*l̥/ refleksai] Etimologiniai dubletai iš visų žodžių apima 8 šaknis [47]: lie. gìlti // pr. gulsennin.
Šaltinis:: Авксентьева 1975, 47–48

Antraštė:: gìlti, gìlia
Reikšmė:: durti
Straipsnelis:: [Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] *žьlna ‘genys’ (Vasmer REW II 43 prie želná, Machek 596 prie žluna), pvz., r. želná, bulg. žъlná, le. żołna, č. žluna etc. Paprastai jie siejami su lie. dial. gilna ‘Wachholderdrossel’, la. dzil̂na ‘genys’ (Trautmann BSW, 88 rekonstruoja bl.-sl. *gilnā- ‘genys’) ir sieja su ide. *g̑hel- (žr. prie *žьltъ ‘geltonas’). Bet Machek l. c. siūlo sieti su lie. giliù, gìlti ‘durti’ etc. (Trautmann BSW, 83 prie geli̯eti ‘pradurti’, įtraukia lie. gìlstu, gilaũ, gìlti ‘imti mausti’, įgélti ‘pradurti’ (apie bites) ir la. dzeļu, dzêlu, dzel̂t ‘pradurti’). Šis ryšys yra galimas, nes pradūrimas geluoniu yra būdingas bitei. Tokiu atveju žodis turėtų priklausyti ide. *gel-, t. y. kentum *gʷel, plg. s. ang. cwëlan ‘mirti’, cwellan ‘užmušti’ etc.
Šaltinis:: Gołąb 1972, 73

Antraštė:: gìlti
Straipsnelis:: S. sl. ЖЛЪNА, r. желна ‘juodasis genys’ V. Machekas sieja su lie. gìlti, tik nepateikia tinkamo pagrindimo savo etimologijai. Dėl to ji daugelio buvo nesuprasta. [247] Iš tikrųjų šaknis *gel-/*gl̥- turi dvi reikšmes: 1) ‘durti’, ‘gelti’ (lie. gìlti, gélti, r. dial. желдь) ir 2) ‘skobti’, ‘skaptuoti’ (lie. gélda, r. dial. желнъ ‘gelda’). Tai patvirtina V. Macheko etimologijos teisingumą [248]. Galiausiai s. sl. ЖЛЬNА giminiškas darinys – la. dzil̂na – turėtų būti siejamas su dzel̂t = lie. gélti (tiksliau – su ide. *gel- ‘skaptuoti’ – taip teigia V. Machekas.
Šaltinis:: Откупщиков 1967a, 247–249