Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gelti, ingas.

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

sužeisti, durti; labai skaudėti

Straipsnelis:

žr. galas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 218

Antraštė:

gelti

Straipsnelis:

žr. galas

Šaltinis:

Buck 1949, 857

Antraštė:

gelti

Straipsnelis:

žr. gilti

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 247–249

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

žr. giltinė

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 218

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

geluonį leisti, sopėti; šalti

Straipsnelis:

žr. geluma

Šaltinis:

Urbutis 1964, 264

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

įdurti, stechen, brennen’

Straipsnelis:

žr. gelmenis

Šaltinis:

Seebold 1970, 288–289

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

skaudėti; įkirsti gyliu

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ǰ, *gi̯ > č, *ki̯ > čʿ. Ide. *g (*gᵘ̯) > arm. k: *gᵘ̯el- > keł ‘žaizda, kełer ‘skundas, skausmas’ [plg. s. v. a. quelan ‘kankintis’, lie. gélti ‘skaudėti; įkirsti gyliu’, r. жалеть, жаль].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 60

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

leistį geluonį; labai skaudėti

Straipsnelis:

Germ. kwel-a- ‘kentėti, kęsti, leiden’ (s. ang. cwelan ‘leiden, sugadinti’, s. saksų quelan ‘kentėti, mirti’, s. v. a. quelan ‘kentėti, kamuotis’), [313] ko gero, siejasi su reikšmės požiūriu įvairiopu veiksmažodžiu gᵘ̯el- ‘sterben, mirti’, kuris turbūt susiformavęs iš pirmykščio ‘stechen, durti, įgelti’, plg. lo. vallesit : perierit (Ernout-Meillet skeptiškai vertina pasiūlymą šiam lizdui skirti ir minėtą lo. lytį), s. air. atbail ‘miršta’, kimrų ballu, ballaf ‘t. p.’, lie. (W) [W = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių)] geliù, gélti, praet. gė́liau ‘leisti geluonį; labai skaudėti’, s. baž. sl. žalь ‘Grabmal’, žaljǫ, žaliti ‘liūdėti, gedėti, skųstis, guostis’, gr. (W) (jeigu pamatinė reikšmė yra ‘stechen’) βελόνη ‘Nadel’; savo forma bei reikšme neatmestinas ir gr. βάλλω ‘werfen, treffen’ (plg. Frisk, GEW, 215 tt.), arm. kełel ‘kankinti, kamuoti’ (anot Meillet, MSL VIII [1894], 165).

Šaltinis:

Seebold 1970, 313–314

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

žr. gélmenis

Šaltinis:

Seebold 1970, 288–289

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

skaudėti, mausti, laužyti, gilti, žvarbti

Straipsnelis:

Pr. gulsennin ‘skausmas’, ‘kančia’ – nulinio laipsnio abliautas greta lie. gélti ‘skaudėti’, ‘mausti’, ‘laužyti’, ‘gilti’, ‘žvarbti’ (plg. gėlà); la. dzel̂t ‘gilti’, ‘deginti’, ‘kandžioti’ (plg. ME I, 541). Taip pat su variantu -il- lie. gìlti, la. dzilinât (tas pats lie. giltinė̃ ir t. t.; la. ģiltene, ģiltenis paskolinti iš lietuvių). Plg. s. r. жаль, жалость, жалощи, жалоба, желя ‘sielvartas’, ‘verksmas’, ‘kančia’ ir t. t.; r. жаль ‘užuojauta’, ‘gailestis’, ‘sielvartas’, ‘liūdesys’ ir pan. жальба́, жа́лоба, жа́лость, жа́льник ir kt. [...]; br., ukr. жаль, bulg. жал ‘sielvartas’, ‘liūdesys’, s.-kr. жа̏о, slov. žàl; č. žal, le. żal ir kt. taip pat r. жале́ть, bulg. жа̀ля, s.-kr. жа̏лити ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 334–336

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

Pr. gulsennin (gulsenin; acc.) 65₂₁ [ir kt.] ‘skausmas’; siejama su lie. gélti, la. dzelt ir kt. žr. Walde Pokorny I, 690.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 226

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

[A. Meillet] minimos dar dvi izoglosos, kurios būdingos vien armėnų ir baltų kalboms, plg. armėnų-baltų-germanų kalbų izoglosas: arm. kełel, lie. gélti, s. v. a. quelan, quāla.

Šaltinis:

Bolognesi 1988, 5

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

[Šie rodopų tarmės leksikos archaizmai iki šiol nebuvo patraukę tyrinėtojų dėmesio:] Kažin ar galima rodopų formą же̂лдѐ ме ‘diegia, duria, kelia nerimą’ [21] laikyti жили ir боде kontaminacija (БЕР I 532). Bulg. žodis etimologiškai giminiškas sl. *želěti, *žalь, *žȩdlo (< *geldlo), vadinasi, atspindi senąjį kamieną *žel- < *gᵘ̯el-, plg. lie. gélti, la. dzel̂t ‘durti’ (Фасмер ЭСРЯ II 34, 51; Fraenkel 145). Rodop. же̂лдѐ susideda iš šaknies *žьl- + plėtiklis -d. Tą patį kamieną atspindi r. dial. желдь ‘Ilex aquifolium, bugienis’, же́ледь ‘тростник из которого делают желейку, дудку’ (Фасмер ЭСРЯ II, 41). F. Bezlajaus [...] nuomone, su r. желдь galima gretinti slov. žodį žulj, kuris pavadina visus dygiuosius augalus, pažulek ‘Pinus cembra’ (plg. ožuliti ‘durti’).

Šaltinis:

Куркина 1980 (1982), 20–21

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

skaudėti

Straipsnelis:

Slov. žulj ‘dygus, spygliuotas augalas’ (žr. Bezlaj F. [...]), kaip ir r. trm. желдь ‘Ilex aquifolium’, bulg. rodop. же̂лдѐ ме ‘diegia, graužia, nerimauti’ < *žьld < *žьl- + *d-, kuris giminiškas lie. gélti ‘skaudėti’, la. dzel̂t ‘durti, diegti’.

Šaltinis:

Куркина 1981 (1983)b, 164

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

Tačiau batų-slavų šaknį, turinčią pirminį trumpą akūtinį diftongą, ir prabaltų-slavų k. šaknį, neatitraukusią kirčio iš tolimesnio skiemens (3 akcentinė paradigma), atitinka hetitų šaknis, kuri turi trumpą diftongą + h. Lie. gél-ti (≤ *gʷelH-), het. walh-zi ‘muša’ [117] Akūtinis baltų-slavų ér tipo diftongas atitinka hetitų erh tipo junginį, nes ir vienas, ir kitas [117] tęsia praide. erH tipo grupę, lie. gélti ir het. walh-zi iš praide. *gʷelH- || *gʷolH-.

Šaltinis:

Milewski 1966, 117–118

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

sužeisti, durti;

Straipsnelis:

Be to, pr. kalboje dar yra gallan acc. sg. m. (katekizmuose) ir golis (Elbingo žodynėlyje) [‘mirtis’], kurie giminiški su lie. gãlas, la. gals ‘(aštrus) galas, kraštas’, lie. gélti ‘sužeisti, durti’ ir ‘labai skaudėti’¹⁵ [¹⁵ Dar plg. lie. gìltinė ‘mirties deivė; mirtis’ (su nykstamuoju laipsniu), la. galinât ‘marinti, badu’ (kauz.), pr. gallan ‘nužudyti, sunaikinti’], plg. r. (bažn.) želěti ‘πενθεῖν’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 218

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

[Rec.: Етимол. сл. укр. мови, 1982, t. 1]. La. pagale ‘pliauska’ (plg. ir lie. pagalỹs ‘medgalis’) nei vienas pats (s. v. галу́за¹ ‘šaka’ p. 462), nei sykiu su lie. gãlas (s. v. го́[86]лий ‘nuogas’ p. 548) neturėtų taip drąsiai stypsoti sl. *golъ giminaičių tarpe, nes lyg ir patikimesnis priklausymas lie. gélti, s. sl. žalь šeimynai.

Šaltinis:

Urbutis 1986b, 86–87

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

durti, gelti

Straipsnelis:

žr. gėlė̃

Šaltinis:

Jēgers 1990, 175–176

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

žr. dirti

Šaltinis:

Bolognesi 1988, 5

Antraštė:

gélti

Reikšmė:

stechen (von Bienen)

Straipsnelis:

[Arm.] kełem, kełec̣i ‘kankinu, skaudinu’. [Lit.:] Hübschmann Armenische Grammatik, I, 459; Walde Pokorny I, 690; Meillet MSL, VIII, 1894, 165; Pokorny IEW, 471 [...]. Čia [381] arm.-germ.-bl. kalbų izoglosa: plg. s. v. a. quelan ‘kęsti kančią’, s. ang. cwelan ‘mirti’, s. v. a. quala ‘prievartinė mirtis’, s. š. germ. kvelia ‘kankinti’, s. v. a.quellen ‘t. p.’, s. ang. cwelan ‘žudyti’, pr. gallan (acc.) ‘mirtis’, gallintwei ‘žudyti’, lie. gélti ‘stechen (von Bienen)’ su kito laipsnio vokalizmo darini gėlà ‘Schmerz’, gẽlia ‘es schmerzt’, gãlas ‘Ende’, s. bažn. sl. žalь ‘skausmas’. […] Galbūt čia priskirtinos ir keltų kalbos: s. air. at-baill ‘miršta’, kimrų ballu ‘mirti’.

Šaltinis:

Solta 1960, 380 t.

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

žr. buožė

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 204

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

žr. apgėlai

Šaltinis:

Buivydienė 2001, 270–273

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

žr. atgėlos

Šaltinis:

Buivydienė 2001, 270

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

[Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Sl. *ža̋lь AP a ‘sorrow’: kr. žȁo (nelinksniuojamas, bet (nȁžao, nȉžao rodo AP C), slvn. žàl, žȃli. Dėl akūto plg. lie. gélti, la. dzel̂t ‘to stab’.

Šaltinis:

Kapović 2009, 239

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

žr. gėla

Šaltinis:

Larsson 2002, 102

Antraštė:

gélti

Straipsnelis:

[Aptariami bl. *gē̆l-/*gil-/*gul- ‘gelti, kąsti, durti, skaudėti’ atstovai.] Lie. gélti, gìlti, la. dzel̂t, pr. *gult(wei) ‘gelti, skaudėti’ (: gulsenni(e)n ‘skausmą’) < ide. *gu̯el-/*gu̯l̥- ‘gelti, durti, skaudėti’ [plg. 1. *gu̯el̥- 1. ‘stechen’; 2. ‘(stechender) Schmerz, Qual, Tod’ Pokorny 470; *gu̯el- ‘колоть, боль, смерть’ Džaukian 171; 1. *gu̯elH ‘quälen, stechen’ LIV 185; *gu̯el-/*gu̯ēl- ‘жолоть’ Levickij 134; *gu̯el- ‘durt, dūriena sāpes’ Karulis I 247; *gu̯l̥- resp. *gu̯el- ‘durti, gelti, skaudėti’ Mažiulis I 422). Veiksmažodinių atitikmenų giminiškose kalbose palyginti nedaug: s. ang. cwelan ‘mirti’, s. v. a. quelan ‘kentėti aštrų skausmą’, gal ir arm. kełem ‘kankinu’, het. gulš- ‘(į)rėžti’. Visuose juose dažnesnė ne ‘durti’, o biologinė ‘gelti, kąsti (apie vabzdžius)’ reikšmė (: lie. gėluõ, geluonis, gylỹs, r. жало (iš *žel-dlo ‘gylys’, ‘geluonis’, gr. δέλλιδες ‘vapsvos’, r. жалить, жилять ‘gelti, (apie vabzdžius)’, bulg. жиля ‘stecke, jucke, brenne (duriu, geliu, deginu)’. Su aptartomis reikšmėmis daugelyje kalbų susijusi reikšmė ‘skaudėti’, iš kurios išrieda ir psichologinė reikšmė ‘kentėti’ (: s. v. a., s. ang. quelan, qal ‘kentėti skausmą’, lie. gėlà ‘skausmas’, , bulg. жал ‘skausmas’, r. жаль ‘gailestis, skausmas, liūdesys’, s. sl. želěti ‘gailėti’). Kadangi skausmo reikšmė būdinga daugeliui kalbų, todėl pr. gulsenni(e)n ‘skausmą’ nebūtina sieti su šaknimi gul- ‘gulėti’, kaip siūlom Schmalstieg OP 56. Kai kuriose kalbose atsiranda net reikšmė ‘kankinti, mušti, žudyti’, (žr. gãlas ‘mirtis’), taip pat ir stipraus šalčio reikšmė. Pvz., lie. gélti ‘nuo šalčio skaudėti, degti’ plg. su germ. adj. *kalda ‘šaltas’ (go. kalds, s. v. a. kalt, s. ang. ceald ir kt.), kuris gali būti dalyvinės kilmės (žr. Kluge 277), lo. gelidus ‘šaltas’, gelu ‘šaltis’, gelāre ‘sušalti’, gr. γελανδρóς ‘šaltas’.

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 380–382