Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dirti, gozbeza, čirikuoti, degutas, kerstas, apynamė, javai, guobti, gontas, gainioti, duksnus, auskalis, brangvynas, glumti, obelis, ieka, keblinti, alvaras, bebekis, avikiena, dvokti, galtinis, aukuoti, brolynas, diamentas, kadaras, buvykla, geidulys, gargti, dirgyti, geniukas, kaktis, kalpoti, cipenti, jeinis, dergti, erglotis, glėbys, gauti, garuoti, grindyti, gagas, galinti, įkyrus, geltas, kernukas, intukas, gubas, dranga, dergia, driekti, hadnastis, istinti, ginklas, baidyti, gumarnus, gurenti, kiurti, drungnas, druktas, dvolekis, artimas, branyti, aulinas, dargyti, asietras, gramantas, glumsti, gabinti, kersti, karna, kaimynas, bendyti, juostas, varna, auriai, gluosa, grambti, dastotkas, benkortas, dargana, galia, ketaras, gedlyvas, įskypas, bambti, degutis, jaknos, emalas, arieliai, gunioti, dekretas, grumstas, baubau, briauti, daigyti, gelmuo, kavankas, gelti, fenigas, debesylas, grumti, bocinas, grubtas, kapurna, kimenai, grasyti, juosti, birbti, kamzelka, avakur, alpti, gausus, kaitra, keltoja, briautis, avilys, gynas, blandas, irtojas, kemurys, kardas, juodas, kirkti, dolikis, aliai, galvys, grujoti, driklkus, gablys, eiklus, kerai, besti, galsas, aitvaras, jauja, apglobti, klapenti, demblys, jekanas, kautas, gerbenai, kauburas, davadnas, kiminti.

Antraštė:

dìrti

Straipsnelis:

žr. deriūga; derkla; derklė

Šaltinis:

Urbutis 1989c, 52

Antraštė:

dìrti

Straipsnelis:

žr. durti

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 45

Antraštė:

dìrti

Straipsnelis:

žr. drimba

Šaltinis:

Urbutis 1989c, 52

Antraštė:

dir̃ti

Straipsnelis:

žr. dirtas

Šaltinis:

SłPr V, 55

Antraštė:

dìrti

Straipsnelis:

[Nagrinėjamos baltų ir slavų kalbų šaknys su *r̥] […] Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų: […] 2) lie. dìrti, s. r. дьрть // lie. dùrti, la. dur̃t.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 45

Antraštė:

dìrti

Reikšmė:

lupti kailį

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžiai su uždarumos priebalsiu *t žodžio pradžioje:] 2.11. dravid. *teṟ- ‘plėšyti, sprogti, pjauti’ (tamil. teṟi ‘plyšti, sprogti’, kanad. tiṟi ‘(at)pjauti’, telug. tregu ‘plyšti, sulūžti’) ~ ide. *der- ‘plėšti, lupti, trūkinėti’ (s. i. dr̥ṇā́ti ‘trūkinėja’, s. ang. teran ‘lupti, plėšti’, lie. dìrti ‘lupti kailį’ Pokorny IEW, 206–209).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 321

Antraštė:

dirti

Straipsnelis:

žr. drakas

Šaltinis:

Pisani 1957, 143

Antraštė:

dirti

Straipsnelis:

Briukneris (Brückner A., Litu-slavische Studien I.) la. dìrât (comm.) ‘dirti odą’, lie. dirti laiko slavizmais, tačiau niekas nespiria manyti, jog minėti baltų žodžiai yra skoliniai.

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 104

Antraštė:

dirti

Straipsnelis:

Žodžiai, žymintys sąvoką ‘dirti, lupti’, dažniausiai bendrašakniai su žodžiais, reiškiančiais ‘plėšti’, ‘valyti’, ‘skusti’ arba padaryti iš žodžių ‘kailis’, ‘oda’. Lie. dirti, la. dīrāt, s. sl. dĭrati, s.-kr. derati, č. dřiti, le. drzeć, r. dra, sdira; gr. δέρω (su δέρμα, δορά ‘oda, kailis’), visi < ide. *der-, matomos žodžiuose, reiškiančiuose ‘dirti’, ‘plėšti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 567

Antraštė:

dìrti

Straipsnelis:

Galime teigti, kad reikšmė ‘kailis, oda’ arba ‘odelė, kiautas, plėvelė, lukštas’ atsirado iš ‘mušti, kirsti, durti, laužyti; ravėti, kirpti’, t. y. ‘vienu ar kitu būdu atskirti dalį nuo visumos, skaldyti’ [85], plg. sl. dьrati, derǫ ‘(ap)lupti, apiplėšti’ giminiškas lie. dìrti, la. dìrât, dîrât ‘(ap)lupti’, s. i. dr̥ṇā́ti ‘trūkinėja, skeldėja’, av. dar- ‘durti’, gr. δέρω ‘nudirti’, δορά ‘oda, kailis’, kimr. darn ‘griežinėlis, dalis’, go. distarain ‘suplėšyti’, s. v. a. zëran ‘sugriauti’, alb. djerr ‘sunaikinu’. Čia priklauso r. дерь ‘skuduras, skarmalas’, дор ‘skiedra, skala, balana, plėšinys, gyvuliniai riebalai’ (Фасмер ЭСРЯ I 504–505, 529; Boisacq³ 178).

Šaltinis:

Петлева 1972 (1974), 85–86

Antraštė:

dìrti

Straipsnelis:

[A. Meillet] minimos dar dvi izoglosos, kurios būdingos ne vien armėnų ir baltų kalboms, plg. armėnų-baltų-germanų k. izoglosas: arm. kełel, lie. gélti, s. v. a. quelan, quāla ir arm. teṙel gretinimą su lie. dìrti ir gr. δέρω, ką galima pritaikyti ir kitoms kalboms, nors, kaip teigia Solta, „svarbūs pateiktos medžiagos atitikimai yra daugiausia tarp arm., germ., lie. ir slavų kalbų“ [Solta, Die Stellung des Armenischen, Wien, 1960, 266].

Šaltinis:

Bolognesi 1988, 5

Antraštė:

dìrti

Reikšmė:

schinden

Straipsnelis:

[Arm.] teṙem, teṙec̣i ‘nulupu kailį, nudiriu’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik I, Leipzig, 1897, 497; Walde Pokorny I, 797; Pokorny IEW, 206–210. Tos pačios šaknies yra s. i. dar- ‘sprogdinti, skildinti, eižinti’, dara- m. ‘plyšys, įtrūkis, skiltis’, […], gr. δερω ‘nulupu kailį, nudiriu’, […], go. dis-taíran ‘atplėšti (tr.)’, […], lie. diriù, žem. derù, dìrti ‘schinden’, s. bažn. sl. derǫ, dьrati ‘plėšti, draskyti, dirti’. Semantiškai susyja ypač arm., gr., lie., sl. kalbos. Formaliai reikia pasakyti, jog arm. teṙem su ṙ gali kilti tik iš formos *ters- […] [267], [plg.] slov. drasati ‘atskirti’ […] ir taip pat s. air. dorr, dorrach ‘šiurkštus, grubus, raižus, nelygus, [ang.] rough, harsh’.

Šaltinis:

Solta 1960, 266t.

Antraštė:

dirti

Straipsnelis:

žr. oda

Šaltinis:

Buck 1949, 200–201

Antraštė:

dìrti

Reikšmė:

plėšti, lupti

Straipsnelis:

žr. gverti

Šaltinis:

Urbutis 1997b, 245

Antraštė:

dìrti

Reikšmė:

lupti, plėšti; maukti; tvoti, mušti, plakti ir kt.

Straipsnelis:

S. sl. dьrati, derǫ, dereši ‘lupti, brėžti’, r. дрáть, дерý ‘lupti, dirti, plėšti’ (< prasl. *dirti, *derǫ) (: lie. dìrti, dìria, dýrė ‘lupti, plėšti; maukti; tvoti, mušti, plakti ir kt.’; dir̃ti, dẽra, dýrė; la. dìrât, -ãju ‘lupti, plėšti, dirti’) yra kilę iš tos pačios šaknies kaip ir semantiškai pakitęs veiksmažodis lie. derė́ti, dẽra / -i / -ia, -ė́jo ‘tartis, lygti; lažintis, tikti; augti, vešėti, duoti derlių’ : la. derêt, -u, -ẽju ‘t. p.’. Verb. ide. *der- : *dr̥ ‘plėšti, rauti, skelti’ > *der- : *dir-.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 139

Antraštė:

dir̃ti

Straipsnelis:

[Aptariamos baltų-slavų izoleksos iš žemdirbystės sferos.] Ide. *der- ‘драть’, plg. sl. *dьrati zěm’ǫ, cělinǫ, novinǫ ~ lie. lauką dir̃ti ‘вспахивать поле’ (Būga I: 437; III: 144). Ankstyvosios žemirbystės terminą sl. *dorъ atitinka la. darījums ‘луг на раскочеванном месте’, toponimai Darījums, Darīmi (Прусск. яз. A–D: 301).

Šaltinis:

Куркина 2006, 160

Antraštė:

dìrti

Reikšmė:

schinden, Torf stechen

Straipsnelis:

žr. durti

Šaltinis:

Lipp 2009a, 26