Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jeinis, lajus.

Antraštė:

jeĩnis

Reikšmė:

jis

Straipsnelis:

[74] Šis retas [piet. žem. apie Žygaičius] žem. įvardis savo kilme galėtų būti sietinas su prūsų ains ‘vienas, kažkas, vienintelis, savas’; jo reikšmė galėjo pakisti taip, kaip, pvz., la. viņš, viņa ‘jis, ji’ (anksčiau – ‘tas, ta’, žr. Endzelīns LVG 1951), taip pat žem. añs, anà ‘jis, ji’ ir ryt. a. ãnas, anà ‘jis, ji’ (anksčiau – ‘anas, tolimesnis’) reikšmė. Sieti su prūsų atitikmeniu galėtų leisti ir jo vartojimo geografija (paprūsė). Pradinis j galėtų šiuo atveju būti pridėtinis, plg. žem. jéibė < éibė, o žodžio pradžios ei- galėtų santykiauti su ai- kaip lie. eĩti ir aĩti ir kt. bei pr. ains ir einan, eynerencke ir kt. Kita vertus, jeĩnis, jeĩnė taip pat galėtų būti susijęs su lie. víenas, vienà, la. viêns, viêna. Mūsų atveju pridėtinį v, galimas daiktas, galėjo pakeisti pridėtinis j. Lie. kalboje pasitaiko nemaža atvejų, kai žodžio pradžioje gali kaitaliotis v ir j, pvz.: jė́ras or vė́ras ‘ėriukas’, jeikvíenas ir veikvíenas ‘kiekvienas’ [ir kt.]. [75] Tuomet jeĩnis, jeĩnė šaknies vokalizmu būtų senesni už víenas, vienà, viêns, viêna. Plg. ir žem. adj. ýnas, -a, ìnas, -a ‘tikras, vienas’. jeĩnis gali būti kilęs ir iš įvardžio jijė̃ acc. sg. formos jeĩne ~ jeĩnę (Pagramantis). Be to, jeĩnis, jeĩnė galėtų būti atsiradęs kontaminacijos keliu iš visiems linksniams apibendrinto nom. pl. jei ir añs, plg. pr. tāns ‘jis’ (tas + anas) [ir kt.]; dėl vieno linksnio apibendrinimo plg. įvardžiuotines formas: jíesiams ‘jiems’ (jie + -iams) [ir kt.].

Šaltinis:

Grinaveckis 1972, 74–75

Antraštė:

jeĩnis

Reikšmė:

jis, ji

Straipsnelis:

Paprasčiausia būtų jeĩnį laikyti įvardžiuotiniu įvardžiu, kuriam pradžią davė pietų žemaičių acc. sg. f. jeñje (= ją́ja) formų epentetiniai variantai jeĩne < jeĩnę, instr. jéine. Abi šių formų poros (paprastoji ir epentetinė), kaip gretiminės, jau prieš karą buvo vartojamos netolimoje (tik už 12 km. į rytus) Pagramančio šnektoje. Dažnesnės čia jau anuomet buvo epentetinės formos. Prie moteriškosios giminės galininko jeĩnę ir įnagininko jéine Visbaruose ilgainiui buvo pasidaryti vardininkai fem. jeĩnė, masc. jeĩnis.

Šaltinis:

Zinkevičius 1972 163