Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dainys, gludė, ėdalas, burbuliuoti, ką, kirpstas, kaimynija, gomurė, juoktis, įžulus, kaupukas, aumalu, garbanos, ažaras, kertė, dignùs, gausa, karvė.

Antraštė:

dainỹs

Straipsnelis:

žr. daina

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 158

Antraštė:

dainỹs

Reikšmė:

Dainavas (Dainavos} gyventojas)

Straipsnelis:

[Aptariamas toponimas Dainavà.] Vietovardžio Dainiaĩ pavadinimas gali būti kilęs iš Dainavos gyventojų vardo *dainiaĩ (sg. *dainỹs, acc. sg. *dáinin < *dáinin) ‘dainaviai’ (Охманьский 1981, 126). Būga 1961, 143–144, 153 [išn. 1], 156 Dainavà gretino su upėvardžiais Dainava, Daina ir siejo su la. diêt (deju) ‘šokti, pašuokomis bėgti’. Kiti laikė priesagos -n- dariniais iš ide. šaknies *deih₁- ‘lėkti, dumti, skubėti; suktis, greitai judėti (ratu)’. Tos pačios šaknies ir la. diêt (deju) ‘šokti, šokinėti; dainuoti’, dĩdît ‘šokdinti; varyti, ginti’ bei jų giminaičiai s. i. dī́yati ‘jis lekia’, gr. δινέω, δινεύω ‘suku (aplink, ratu), sukioju…’ (Rix 1998, 91; plg. Urbutis 1981, 60–62). Tačiau gali būti, kad Dainavà nesusijęs su šita veiksmažodine šaknimi ir nėra hidroniminės kilmės. Esama sanskrito žodžio (dhénā ‘melžiama karvė’ – S. K.), kuris, anot Būgos, nesusijęs su lie. dienì ir dienìnga, neatskiriamų nuo dienõs ‘Tag, dzień’ (móteris dienosè ‘nėščia, gravida, schwanger’, kur diẽnos I –‘metas nuo ryto ligi vakaro’) (Būga 1959, 252, plg. Būga 1958, 358 [išn. 2]). Tuomet nežinota, kad lie. k. yra homonimas diẽnos II ‘nėštumas, laikas arti gimdymo’. Su juo ir *dḗinā, *dḗinē ‘karvė, kuri veršiuojasi; jauna, melžiama karvė’, *dḗinī ‘turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę)’, ’senąja reikšme ‘pasiėjęs, pasibėgęs, pasilakstęs (apie gyvulius)’ istorine plotme ir bus susijęs Dainavos gyventojų vardas *dainiaĩ ‘dainaviai’, jotvingių krašto gyventojų kaip atskirų suskaičiuojamų genties narių pavadinimas, ir Dainavà, Dainuvà, priesagų -ava/-uva kuopiniai genties kaip nedalomos visumos pavadinimas. Skirtingas darybos pagrindo ir jo vedinio šaknies vokalizmai (*-ḗi-, bet *-ā́i-!) rodo, kad šis pavadinimas negalėjo atsirasti tiesiai iš *dḗinā, *dḗinē ‘karvė’. Iš latvių atdaine (*at-daine) ‘karvė, kuri veršiuojasi antraisiais metais’ (ME I 154) matyti, kad būta etnonimo *dainiai ‘dainaviai’, su priesaga *-(i)i̯o- išsivesto iš karvės pavadinimo *dā́inē ir reiškusio ‘karvėms priklausantys, su karvėmis susiję (scil. piemenys, kerdžiai)’. Dėl kilmės dar žr. dienì.

Šaltinis:

Karaliūnas 2006, 104–105, 114