Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mezgù
Straipsnelis:
žr. mazgas
Šaltinis:
Windekens 1976, 281
Antraštė:
megsti
Straipsnelis:
žr. mazgas
Šaltinis:
Buck 1949, 551
Antraštė:
mègsti
Straipsnelis:
Pirminė kamieno r. моск- reikšmė lieka neaiški, tačiau iš žodžio москотье vartojimo senuosiuose raštuose galime spėti, kad ši leksema įvardijusi vilnonius mezginius ir, galbūt, dirbinius iš gelumbės. Tokiu atveju моск- < ide. *mezg- / mesk- ‘megzti, pinti’, plg. lie. mezgù, mègsti, mãzgas, la. mazgę ‘mazgas’, lie. makstýti (ks < sk) ‘pinti’, s. v. a. mâsca, s. ang. mǣs-, s. isl. mǫskvi ‘kilpa’. Abejojant čia skiriamas ir r. мозгарь ‘voras’ (Pokorny IEW, 746; Fraenkel 427; Trautmann BSW 172 e. a.).
Šaltinis:
Львов 1980 (1982), 117
Antraštė:
mègzti
Straipsnelis:
[W. Couvreras (W. Couvrer. B-Tocharische Etymologien. – Archiv Orientální 18, 1950, 126–130) paskelbė seriją etimologijų, kurias pats autorius laiko patikimomis. Tarp pastarųjų norėčiau išskirti vertingus toch.-bl. sugretinimus:] Toch. meske ‘saitas, sąsaja’ : lie. mẽgsti ‘surišti’; lie. mazgas rodos esąs tikslesnis atitikmuo, o vietoj mẽgsti, galbūt geriau pateikti mègzti, mẽzga.
Šaltinis:
Топоров 1963c, 241
Antraštė:
mẽgsti
Reikšmė:
rišti, megzti
Straipsnelis:
Toch. B fragmentas 527 b I mums pateikia kitą žodį, susijusį su ševeliūra. Kalba eina apie *mäskurats(ts)e ‘turintis kasą’, posesyvinis vedinys su -tstse iš senojo *mäṣku (vėliau > *mäṣk arba mṣäk) ‘kasa’. paliudytu com. pl. forma nauṣañneṃ mäṣkwaceṃmpa sanskritiškai verčiama purāṇajaṭila- ‘ehemalig Flechten tragend (= jaṭilapūrvaka-)’. Jis aiškiai yra giminiškas su ide. *mez-g- ‘rišti, pinti, raizgyti’ etimologine grupe, kuri apima lie. mẽgsti ‘rišti, megzti’, mazgýti ‘megzti’, makstýti ‘pinti’, s. v. a. masca, s. isl. mǫskvi ‘akis’, galbūt taip pat ir su r. mizgírĭ, trm. mazgárĭ ‘voras’ (Vasmer REW II, 87, 133). Ši šaknis yra reprezentuojama toch. A masäk, B meske ‘ryšys, sąjunga, susivienijimas, sandūra, sąnarys; kaspinas’ < *moz-g-o, kamienas, kurį taip pat turi lie. mãzgas, la. mazgs ‘mazgas’ (Van Windekens, Le tokharien I, 285 su bibliografija; plg. dabar taip pat B. Čop, Miscellanea Tocharologica I [Ljubljana, 1975], 56, išn. 11a). Be abejo, toch. B *mäṣku reikia iškelti *ms-eg-u, -eu- kamienas su pilnu priešgalūniniu laipsniu, kuris turėjo duoti *mṣäku (*s palatalizacija prieš *e) > *mṣku (ä susilpnėjimas nekirčiuotame atvirame skiemenyje) > *mäṣk(u) (įspraustinio ä atsiradimas). Taip pat galima galvoti apie prototipą *mez-g-u-, bet tada reikia pripažinti gana neįprastą toch. B s perėjimą į ṣ prieš kitokį negu t priebalsį (plg. Van Windekens, Le tokharien I, 75).
Šaltinis:
Isebaert 1977a, 140
Antraštė:
mezgu
Reikšmė:
surišti, pinti
Straipsnelis:
[Praslaviškoji s.-kr. kalbos leksika: *moždžěnikъ – можда̀нӣк ‘vienas pleištų, kurių dvejetas sujungia ratlankį’ (Miličetić: Крк). S.-kr. можда̀нӣк ‘sujungiąs pleištas’ turi keletą etimologijų. RJA (VII, 32) autoriai s.-kr. žodį lygina su lie. mezgu ‘surišti, pinti’, mãzgas, vok. Masche ‘спонка’. [45] Olštiras (Olštir K. Japodi. – Etnolog III, 1929, 103) r. leksemą мазгaрь, мизги́рь ‘voras’ < *mazgarь, *mězgyrь taip pat priskiria šakniai *mā̆/c̄̌zg/k-. Dėl slov. mozník, zamuzka ryšio su lie. mazg-, mezg- žr. Zubaty’o straipsnį (Zubaty J. Etymologien. – AfslPh XV, 1893, 479). Antra vertus, K. Strekeljis (Strekelj K. Slav. Wortdeutungen. – AfslPh XXVII, 1905, 55–56) laiko, kad minėtas s.-kr. žodis (lygia greta su slov. mozník, zamȏzka, mozgȃj, č. mozek, le. możdzeń, kurių reikšmės ‘sutvirtinąs, sujungiąs kaištis’ artimos s.-kr. žodžio reikšmėms) siejasi su sl. *mozgъ (1) ir lygintinas su gr. μόσχος ‘šaka, slenkstis, atžala’
Šaltinis:
Петлева 1971 (1973), 45–46
Antraštė:
mègzti
Straipsnelis:
žr. mastas
Šaltinis:
Gliwa 2002a, 262

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas