Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mazgas, gluodena, galstukas, akuratus, smaigas, gadinti, drimelis, keltuva, liekuoti, skapoti, kriokti, sudunti, pasliaukas, grumsti, skrieti, stupurgalis, papautas, graudenti, gaguoti, prakaulis, slieka, vaidalas, siaubti, tvardyti, spilgti, gumarnus, gungaras, drauginti, drangalioti, smaguris.

Antraštė:

mãzgas

Straipsnelis:

Toch. A masäk, B meske ‘ryšys, sąjunga, saitas, sąnarys, tarimas’ (= skr. sandhi-) su: A abl. pl. masksäṣ, B nom. pl. meski, acc. pl. meskeṃ junginyje treya-meskeṃ ‘(skr.) trisandhi-’, adj, der. meskeṣṣe. – Šis daiktavardis aiškiai atitinka lie. mãzgas, la. mazgs ‘mazgas’ < ide. mozgo-, šalia kurio yra lie. mezgù ir germanų zonoje: s. v. a. mosca, s. isl. mǫskwi ‘(mezginio) akis’ etc. Daiktavardis *mozgo- greta su veiksmažodžiu *mezg- priklauso gr. λóγος tipui (dėl šio tipo toch. kalbose plg. Van Windekens, Orbis 1970, XIX, 440 t.). Šį aiškinimą aš jau išdėsčiau Le Muséon 1949, LXII, 301 t. (taip pat žr. Couvreur, ArOr 1950, XVIII, 127): taip pat plg. Van Windekens, LP 1963, IX, 43 ir Orbis 1966, XV, 251. Reikia atmesti visus ryšius su s. sl. mozgъ ‘smegenys’ ir jo grupe (Krauze, KZ 1951, LXIX, 202, atsargiai).

Šaltinis:

Windekens 1976, 281

Antraštė:

mazgas

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘mazgas’, paprastai dažnai giminiški žodžiams reiškiantiems kokį nors sujungimo būdą: ‘rišti’, ‘megzti’, ‘spausti’ ir t. t., ar žodžiams, reiškiantiems ‘gumbas’, ‘išsišokimas’. Lie. mazgas, la. mazgs : lie. mezgu, megsti, giminiški s. ang. max ‘tinklas’, s. v. a. masca ‘(tinklo, sieto) akis’.

Šaltinis:

Buck 1949, 551

Antraštė:

mãzgas

Reikšmė:

Knoten

Straipsnelis:

[Štai gana ilgas toch. (B) žodžių, turinčių gale -e, kuriem kitose ide. kalbose nesunkiai randame etimologinius ekvivalentus, įrodančius, kad (B) nominatyvo -e kilo iš ide. *-o-s, sąrašas] Toch. B meske (m.), A masäk ‘Band, Verbindung, Gedenk, Verknüpfung’ = lie. mãzgas ‘Knoten’ (Van Windekens, Le Muséon 62, 301 t.) < ide. *mozgo-s, nom. pl. B meski reprezentuoja ide. *mozgoi, abl. pl. A masksäs patvirtina acc. pl. *maskas < ide. *mozgans. Be to, tą patį *mozgans taip pat randame B dūrinio treya-meskeṇs (= skr. trisandhi), acc. pl. antrajame dėmenyje. (Krause-Thomas, Elementarb. I 177).

Šaltinis:

Windekens 1966, 251

Antraštė:

mãzgas

Straipsnelis:

[Manoma, kad šios izoglosos bendros tik baltų ir tocharų kalboms:] Toch. A masäk, B meske ‘ryšys, sujungimas’ atitinka lie. mãzgas, la. mazgs ‘mazgas’ (toliau giminiškų žodžių rasime germanų kalbose).

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 57

Antraštė:

mãzgas

Reikšmė:

pumpuras, почка, глазок

Straipsnelis:

Gr. μόσχος (lie. mãzgas ‘почка, глазок’), taip pat ὄσχος (ir ὤσχη) ‘pabėgimas’. Formali šio žodžio analizė rodo buvus aiškiai „moterų kalbos“ personifikaciją: *mozgho- < *mogh-sk̑o : *maghos ‘jaunas (vyras)’. [aukščiau kalbėta apie tabuistinį numetimą („табуистическое усечение“), kai moterų kalboje žodžiai, kuriems vyrai buvo suteikę nepadorų atspalvį, fonetiškai pakeičiami, numetant pirmąjį garsą: taip iš molo, -ere (*mel- ‘malti’) > *al : gr. ἀλέω, arm. ałam ‘aš malu’]

Šaltinis:

Кноблох 1985 (1988), 129

Antraštė:

mãzgas

Straipsnelis:

Toch. A masäk, B meske ‘ryšys, jungtis, sujungimas’ atitinka lie. mãzgas, la. mazgs (su tolesniais giminaičiais germanų kalbose).

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 57

Antraštė:

mãzgas

Reikšmė:

pinti

Straipsnelis:

žr. megzti

Šaltinis:

Львов 1980 (1982), 117

Antraštė:

mazgas

Straipsnelis:

žr. megzti

Šaltinis:

Топоров 1963c, 241

Antraštė:

mãzgas

Straipsnelis:

žr. megzti

Šaltinis:

Isebaert 1977a, 140

Antraštė:

mãzgas

Straipsnelis:

žr. megzti

Šaltinis:

Петлева 1971 (1973), 45–46

Antraštė:

mãzgas

Reikšmė:

Auge, Knospe am Baum

Straipsnelis:

[Arm.] mozi ‘jaunas galvijas, veršis’. [Lit.:] Hübschmann AG I 475; Walde Pokorny II, 309; Hofmann, Griechisches etymologisches Wörterbuch, 206; Pokorny IEW, 750. Šis žodis priklauso r. μόσχος [69 išn.: dar tiksliau kamieno darybos požiūriu atitinka gr. demin. μοσχίον.] ‘jaunas [320] galvijas, jauna karvė; augalo ūgis, atžala, auglys’ ir veikiausiai lie. mãzgas ‘Auge, Knospe am Baum’ [70 išn.: nuo minėtų žodžių lie. mãzgas atskyrė Walde Pokorny ir Szemerényi: plg. IF 1942, XXV, II, 22. Mano nuomone, problemą išsprendė jau V. Patrubány, IF 1902/1903, XIII, 124, kuris teigė buvus g̑h- / gh- kaitą.]. Šioje arm.-gr.-lie. izoglosoje arm. stovi arčiau graikų, o ne lie. žodžio.

Šaltinis:

Solta 1960, 319 t.

Antraštė:

mãzgas

Straipsnelis:

Pirmasis bandymas susieti vien iš suomių tarmių žinomą mähkä ‘votis, tvinkulys,; gumbas, antauga’ su bl. *mazgas, lie. mazgas, megzti, mazgyti, la. mazgs, mezgls, mezglot neatrodo pavykęs. Tikriausiai todėl, kad pritrūko gilesnio baltų kalbų pažinimo, be kurio pasirodė sunku įtikinamai paaiškinti akivaizdžius fonetinius originalo ir spėjamo skolinio skirtumus. Spėjimui pagrįsti pasitelkti faktai vargu ar turi neginčijamą įrodomąją galią – lie. mezgas greičiausiai yra antrinis perdirbinys iš mazgas ir nėra pakankamas argumentas, norint paaiškinti, kodėl hipotetinis suomių baltizmas mähkä pirmajame skiemenyje turi priešakinį balsį, o paralelė su neabejojamų baltizmų mäntä ir tytär fonetika menkai tegali padėti išaiškinti, kas nulemia priešakinį balsį ir antrajame mähkä skiemenyje.

Šaltinis:

Venckutė 2002, 174

Antraštė:

mãzgas

Reikšmė:

knot

Straipsnelis:

Toch. A masäk, B meske ‘tie, union, alliance’ < *mozgo-, fiksuojamo lie. mãzgas ‘knot’.

Šaltinis:

Blažek 2001b 43

Antraštė:

mãzgas

Straipsnelis:

žr. mastas

Šaltinis:

Gliwa 2002a, 262