Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
mazgas
,
uolis
,
gubus
.
Rezultatai
Antraštė:
mãzgas
Straipsnelis:
Toch. A
masäk
, B
meske
‘ryšys, sąjunga, saitas, sąnarys, tarimas’ (= skr.
sandhi-
) su: A abl. pl.
masksäṣ
, B nom. pl.
meski
, acc. pl.
meskeṃ
junginyje
treya-meskeṃ
‘(skr.) trisandhi-’, adj, der.
meskeṣṣe
. – Šis daiktavardis aiškiai atitinka lie.
mãzgas
, la.
mazgs
‘mazgas’ < ide.
mozgo-
, šalia kurio yra lie.
mezgù
ir germanų zonoje: s. v. a.
mosca
, s. isl.
mǫskwi
‘(mezginio) akis’ etc. Daiktavardis *
mozgo-
greta su veiksmažodžiu *
mezg-
priklauso gr.
λóγος
tipui (dėl šio tipo toch. kalbose plg. Van Windekens, Orbis 1970, XIX, 440 t.). Šį aiškinimą aš jau išdėsčiau Le Muséon 1949, LXII, 301 t. (taip pat žr. Couvreur, ArOr 1950, XVIII, 127): taip pat plg. Van Windekens, LP 1963, IX, 43 ir Orbis 1966, XV, 251. Reikia atmesti visus ryšius su s. sl.
mozgъ
‘smegenys’ ir jo grupe (Krauze, KZ 1951, LXIX, 202, atsargiai).
Šaltinis:
Windekens 1976
, 281
Antraštė:
mazgas
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘mazgas’, paprastai dažnai giminiški žodžiams reiškiantiems kokį nors sujungimo būdą: ‘rišti’, ‘megzti’, ‘spausti’ ir t. t., ar žodžiams, reiškiantiems ‘gumbas’, ‘išsišokimas’. Lie.
mazgas
, la.
mazgs
: lie.
mezgu
,
megsti
, giminiški s. ang.
max
‘tinklas’, s. v. a.
masca
‘(tinklo, sieto) akis’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 551
Antraštė:
mãzgas
Reikšmė:
Knoten
Straipsnelis:
[Štai gana ilgas toch. (B) žodžių, turinčių gale
-e
, kuriem kitose ide. kalbose nesunkiai randame etimologinius ekvivalentus, įrodančius, kad (B) nominatyvo
-e
kilo iš ide. *
-o-s
, sąrašas] Toch. B
meske
(m.), A
masäk
‘Band, Verbindung, Gedenk, Verknüpfung’ = lie.
mãzgas
‘Knoten’ (Van Windekens,
Le Muséon
62, 301 t.) < ide. *
mozgo-s
, nom. pl. B
meski
reprezentuoja ide. *
mozgoi
, abl. pl. A
masksäs
patvirtina acc. pl. *
maskas
< ide. *
mozgans
. Be to, tą patį *
mozgans
taip pat randame B dūrinio
treya-meskeṇs
(= skr.
trisandhi
), acc. pl. antrajame dėmenyje. (Krause-Thomas,
Elementarb.
I 177).
Šaltinis:
Windekens 1966, 251
Antraštė:
mãzgas
Straipsnelis:
[Manoma, kad šios izoglosos bendros tik baltų ir tocharų kalboms:] Toch. A
masäk
, B
meske
‘ryšys, sujungimas’ atitinka lie.
mãzgas
, la.
mazgs
‘mazgas’ (toliau giminiškų žodžių rasime germanų kalbose).
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988)
, 57
Antraštė:
mãzgas
Reikšmė:
pumpuras, почка, глазок
Straipsnelis:
Gr.
μόσχος
(lie.
mãzgas
‘почка, глазок’), taip pat
ὄσχος
(ir
ὤσχη
) ‘pabėgimas’. Formali šio žodžio analizė rodo buvus aiškiai „moterų kalbos“ personifikaciją: *
mozgho-
< *
mogh-sk̑o
: *
maghos
‘jaunas (vyras)’. [aukščiau kalbėta apie tabuistinį numetimą („табуистическое усечение“), kai moterų kalboje žodžiai, kuriems vyrai buvo suteikę nepadorų atspalvį, fonetiškai pakeičiami, numetant pirmąjį garsą: taip iš
molo
,
-ere
(*
mel-
‘malti’) > *
al
: gr.
ἀλέω
, arm.
ałam
‘aš malu’]
Šaltinis:
Кноблох 1985 (1988)
, 129
Antraštė:
mãzgas
Straipsnelis:
Toch. A
masäk
, B
meske
‘ryšys, jungtis, sujungimas’ atitinka lie.
mãzgas
, la.
mazgs
(su tolesniais giminaičiais germanų kalbose).
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988)
, 57
Antraštė:
mãzgas
Reikšmė:
pinti
Straipsnelis:
žr.
megzti
Šaltinis:
Львов 1980 (1982)
, 117
Antraštė:
mazgas
Straipsnelis:
žr.
megzti
Šaltinis:
Топоров 1963c
, 241
Antraštė:
mãzgas
Straipsnelis:
žr.
megzti
Šaltinis:
Isebaert 1977a
, 140
Antraštė:
mãzgas
Straipsnelis:
žr.
megzti
Šaltinis:
Петлева 1971 (1973)
, 45–46
Antraštė:
mãzgas
Reikšmė:
Auge, Knospe am Baum
Straipsnelis:
[Arm.]
mozi
‘jaunas galvijas, veršis’. [Lit.:] Hübschmann AG I 475; Walde Pokorny II, 309; Hofmann, Griechisches etymologisches Wörterbuch, 206; Pokorny IEW, 750. Šis žodis priklauso r.
μόσχος
[69 išn.: dar tiksliau kamieno darybos požiūriu atitinka gr. demin.
μοσχίον
.] ‘jaunas [320] galvijas, jauna karvė; augalo ūgis, atžala, auglys’ ir veikiausiai lie.
mãzgas
‘Auge, Knospe am Baum’ [70 išn.: nuo minėtų žodžių lie.
mãzgas
atskyrė Walde Pokorny ir Szemerényi: plg. IF 1942, XXV, II, 22. Mano nuomone, problemą išsprendė jau V. Patrubány, IF 1902/1903, XIII, 124, kuris teigė buvus
g̑h-
/
gh-
kaitą.]. Šioje arm.-gr.-lie. izoglosoje arm. stovi arčiau graikų, o ne lie. žodžio.
Šaltinis:
Solta 1960
, 319 t.
Antraštė:
mãzgas
Straipsnelis:
Pirmasis bandymas susieti vien iš suomių tarmių žinomą
mähkä
‘votis, tvinkulys,; gumbas, antauga’ su bl. *
mazgas
, lie.
mazgas
,
megzti
,
mazgyti
, la.
mazgs
,
mezgls
,
mezglot
neatrodo pavykęs. Tikriausiai todėl, kad pritrūko gilesnio baltų kalbų pažinimo, be kurio pasirodė sunku įtikinamai paaiškinti akivaizdžius fonetinius originalo ir spėjamo skolinio skirtumus. Spėjimui pagrįsti pasitelkti faktai vargu ar turi neginčijamą įrodomąją galią – lie.
mezgas
greičiausiai yra antrinis perdirbinys iš
mazgas
ir nėra pakankamas argumentas, norint paaiškinti, kodėl hipotetinis suomių baltizmas
mähkä
pirmajame skiemenyje turi priešakinį balsį, o paralelė su neabejojamų baltizmų
mäntä
ir
tytär
fonetika menkai tegali padėti išaiškinti, kas nulemia priešakinį balsį ir antrajame
mähkä
skiemenyje.
Šaltinis:
Venckutė 2002
, 174
Antraštė:
mãzgas
Reikšmė:
knot
Straipsnelis:
Toch. A
masäk
, B
meske
‘tie, union, alliance’ < *
mozgo-
, fiksuojamo lie.
mãzgas
‘knot’.
Šaltinis:
Blažek 2001b
43
Antraštė:
mãzgas
Straipsnelis:
žr.
mastas
Šaltinis:
Gliwa 2002a
, 262
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas