Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: maukti, gretas, trinti, kakta, kaukt.

Antraštė:

maũkti

Reikšmė:

numesti, nutempti

Straipsnelis:

žr. malkas

Šaltinis:

Петлева 1977 (1979), 35–37

Antraštė:

maũkti

Reikšmė:

lupti, plėšti (pvz., žievę nuo medžio)

Straipsnelis:

Prasl. *mykati, rekonstruojamas slov. mikati, č. mykati, slovk. mykat’, ukr. ми́кати, r. мы́кать ‘traukyti, valyti, šukuoti (linus, kanapes kuodeliui)’ pagrindu [67] ir seniai yra siejamas su lie. maũkti ‘lupti, plėšti (pvz., žievę nuo medžio)’, s. i. muñcáti ‘išlaisvina, atpalaiduoja’, vok. sich anschmiegen ‘prisispausti, priglusti’. Visi jie iš ide. *(s)mūk- / *(s)meuk-, turinčio aštraus, traukomojo veiksmo reikšmę. [68]

Šaltinis:

Трубачев 1966, 67–68

Antraštė:

maũkti

Reikšmė:

gleitend abstreifen

Straipsnelis:

La. žodžio muca ‘das Faß, die Tonne’ etimologija neaiški. Endzelynas (ME s. v.) la. muca laiko la. buca ‘Faß’ (slavizmas) ir v. v. ž. mudde ‘Mutte’ kontaminacija. Sommeris (Sommer Balt. 129) mano, kad la. muca gali būti < buca (m vietoj b atsiranda dėl iškraipytos liaudiškos etimologijos). Toliau Sommeris abejodamas sieja la. mukt ‘laufen’, manydamas, kad ‘Laufen’ – tai skysčio tekėjimas (plg. vok. das Faß läuft), nors priduria negalėjęs patikrinti, ar pastaroji la. veiksmažodžio reikšmė paliudyta. Man rodos, galimas daiktas, kad la. muca giminiška su la. mukt (šis la. veiksmažodis, anot Endzelyno, nepažįsta tokios reikšmės, apie kurią kalba Sommeris) ir siejasi su lie. maũkti ‘gleitend abstreifen’, la. màukt ‘über etwas hinziehen, um abzustreifen’ ar lie. mùkti ‘atsirišti, atsipalaiduoti, išsprūsti, pabėgti’, la. mukt ‘sich abstreifen, sich ablöesen, abfallen; einsinken, fliehen, entrinnen’ (dėl tolimesnių ryšių plg. Vasmer REW II, 141). Kad la. muca siejasi su mukt, liudija toks pasakymas: muceniski ādu maukt ‘kailį taip nudirti, kad anas nesupjaustytas, svikas liktų’; čia muceniski reiškia ‘tonnenartig’. [94] Taigi manytume, la. muca pirmykšę reikšmę esant ‘etwas sich Abstreifendes, Abgestreiftes’. La. muca paliudija kone tokią pačią reikšmę kaip ir su lie. maukti, la. maukt besisiejantis lie. maukà ‘Vorhaut (praeputium)’ bei la. mauka ‘was man abstreif, als die Schale einer Schildkröte’. Čia priklausytų lie. maukà ‘kekšė, prostitutė’ (iš N.-S.-B.) ir la. maũka ‘t. p.’

Šaltinis:

Jēgers 1958b, 94–95

Antraštė:

maũkti

Straipsnelis:

žr. smukti

Šaltinis:

Seebold 1970, 439–440

Antraštė:

maũkti

Reikšmė:

(su)tempti

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:

maũkti

Reikšmė:

gleitend streifen

Straipsnelis:

Arm. mux ‘kietinimas, grūdinimas (plieno, panardinant įkaitusią geležį į vandenį)’. mxem ‘paskandinu, įkišu, grūdinu’. […] Čia priklauso visų pirma gr. μυχός ‘giliausias, centrinis kampas’, μύχατος ‘giluma’ […], toliau veiksmažodžių grupė s. ang. smuga ‘šmurkštelėti, išsmukti, ropoti’, v. v. a. smiegen ‘meilintis, glaustytis’, lie. maũkti, smaũkti ‘gleitend streifen’, bažn. sl. smykati sę ‘ropoti, šliaužioti’. Minėtų formų negalima kildinti iš bendros pamatinės formos: s. i., bl. ir sl. galima kildinti iš *meuq-, germ. – iš *meugh- (žodžio pradžios sm / m- variantai yra antraeilės reikšmės). […] [189] […] Arm. mux kildiname iš ide. *muqhos, iš kurio gali būti kilęs ir gr. μυχός. […] tolimesnės sąsajos būtų su s. i., bl., sl., germ., jei tik čia priklauso s. i. muñcáti ‘atpalaiduoja, išlaisvina, paleidžia’.

Šaltinis:

Solta 1960, 188 t.

Antraštė:

maũkti

Reikšmė:

„numesti, nutempti“

Straipsnelis:

Žr. mal̃kas.

Šaltinis:

Antraštė:

maũkti

Straipsnelis:

Kai kuriuos l ir v dubletus lietuvių tarmėse galima paaiškinti rusų l, tariamu kaip ł ir lietuvių interpretuotu kaip u̯: malkẽlė ‘Trinkschale, Becher’ : maũkti, maũkia ‘schlürfen, laut trinken’ ir mal̃kas : maũkas ‘Schluck’.

Šaltinis:

Otrębski 1970c, 213

Antraštė:

maũkti

Reikšmė:

greitai, godžiai gerti, valgyti, ėsti

Straipsnelis:

Lie. au > br. a: br. ма́кша ‘girtas, žmogus; girtuoklis’ (mauk- > маўк > мак + ша), todėl laikytinas lie. maũkti šeimos žodžių, susijusių su reikšme ‘greitai, godžiai gerti, valgyti, ėsti’, giminaičiu, plg. dar maukà ‘išgėrimas; paleistuvė’, maũkalas ‘veršių putra’, maũkas ‘kas daug valgo’, maukiniñkas ‘girtuoklis’, mauknýnas ‘klampynė’, mauknỹnė ‘vieta, kur galima įsmukti’. Pagal reikšmę greičiausiai tos pačios fonetikos lituanizmas yra ir br. маку́н ‘gausus, smarkus, permerkiantis lietus’ < *мау́ку́н, dar plg. prìmaukė ‘prilijo, pritelžė; paskendo’.

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 74–75