Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
malkas
.
Rezultatai
Antraštė:
mal̃kas
Reikšmė:
gurkšnis
Straipsnelis:
Prisilaikant tradicinės nuomonės [Miklošičiaus, Macenauerio ir kt.], s.-kr. leksema
му̀кљив
‘šlapias. drėgnas’ Skoko (Skok II, 479) žodyne gretinama su la.
mukls
‘klampus’; pilnas ide. paralelių sąrašas pateikiamas Pokorny’o žodyne: archetipas *
meug-
, *
meuk-
‘(iš)slysti, slidus, gleivės, gleivėtas, minkštas’ – lo.
mūcus
‘gleivės’,
mūcor
‘pelėsiai’, gr.
μύξα
‘gleimės, nosis’, s. i.
muñcáti
,
mucáti
‘išlaisvina’, lie.
munkù
,
mùkti
‘pabėgti, išslysti, būti atskiriamam sluoksniais’, la.
mùku
,
mukt
‘pabėgti’, lie.
(s)maũkti
‘numesti, nutempti’. Čia pateikti slavų kalbų atitikmenys gana nutolę nuo reikšmė ‘drėgnas’, plg. sl *
(s)mъknǫti
‘išlysti’, č.
smeknouti
‘nuimti’ [ir kt.]. Mūsų nuomone, s.-kr.
му̀кљив
reikia sieti ne su ide. *
meuk-
, *
meug-
(žr. aukšč.). o su ide. *
melk-
, *
melg-
, archetipas *
mьlk-(ъ)livъ
, [35], plg. č.
mlklý
‘drėgnas’. Skoko nuomone (Skok II, 479), su s.-kr.
му̀кљив
gali būti susieta s.-kr.
му́клица
‘arklių liga, kaip per odą sunkiasi kraujas’. [36] Taigi, mūsų nuomone, s.-kr.
му̀кљив
,
му́клица
, č.
mlkly
reikia sieti su ide. *
melk-
, *
melg-
‘drėgnas, drėgmė’, kuriam priklauso gr.
μέλκιον· κρήνη
‘šulinys’, go.
milhma
‘debesis’, v. v. a.
milgen
‘brinkinti grūdus gyvuliams šerti’, lie.
mal̃kas
‘gurkšnis’, la.
malks
,
malka
‘gėrimas (vienu mauku)’, serbų
мла̏ка
‘šlapia, vandeninga dirva’ [ir kiti slavų kalbų pavyzdžiai].
Šaltinis:
Петлева 1977 (1979)
, 35–37
Antraštė:
mal̃kas
Straipsnelis:
La.
màlks
ar
màlka
‘gurkšnis, didelis gurkšnis, kurį vienu atsikvėpimu galima išgerti’ pirmykštė reikšmė galbūt yra buvusi tokia kaip ir serbų
mlȃz
(‘soviel auf einmal hervorschießt, wenn man melk’; auch
tri mlȃz krvi!
); tokiu atveju bl. formos siejasi su lo.
mulcēre
‘streichen’.
Šaltinis:
Endzelīns DI
, II 398
Antraštė:
mal̃kas
Reikšmė:
gurkšnis
Straipsnelis:
[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] *
melko
‘pienas’ : *
melzivo
‘colostrum’ (Berneker SEW II, 33, Vasmer REW II, 151), pvz., s. sl.
mlěko
, r.
molokó
, le.
mleko
etc. Artimiausi atitikmenys – kiek forma siejasi yra lie.
mal̃kas
‘gurkšnis’, la.
màlks
m.,
màlka
f. ‘gurkšnis’ (Trautmann BSW, 177 prie *
melka-
// *
malkā̆
su pastaba, kad slaviško žodžio reikšmė galėjo patirti germanų įtaką, pvz., go.
miluks
‘pienas’). Sl. *
melko
yra diskusinis, kadangi slavų kalbose vartojamas senas ide. veiksmažodis *
mьlzǫ
, *
melsti
‘pienas, melžti’ (pvz., r. bendr. sl.
mъlzu
,
mlěsti
, slov.
mólzem
,
mlésti
//
mólsti
) ir jo vediniai. Visos formos remiasi ide. *
melg̑-
su įprastu sateminėms kalboms
g̑
virtimu
z
(plg. Pokorny IEW, 722–723 prie *
mē̆lg̑-
arba *
meləg̑-
?) ‘nubraukti. šluostyti(s)’, europietiškai ‘melžti’, pvz., gr.
ἀμέλγω
, lo.
mulgeō
,
-ēre
, s. v. a.
milchu
, lie.
mélžu
,
mìlžau
,
mìlžti
etc. Kaip tokio pagrindimo priešprieša, sl. *
melko
gali būti interpretuotas kaip kentum skolinys, reprezentuojantis vedinį iš šaknies varianto *
melk̑-
. Žinoma, lie.
mal̃kas
taip pat yra kentum skolinys, bet be tos specialios reikšmės, kuri pasirodo slavų kalbose. Galimas semantinis vystymasis iš *
melko
‘primilžis’ → ‘pienas’.
Šaltinis:
Gołąb 1972
, 70
Antraštė:
mal̃kas
Straipsnelis:
žr.
maukti
Šaltinis:
Otrębski 1970c
, 213
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas