Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: liška, bendratis, sidabras, grumstas, pentinas, atlamoti, klyvoti, rodytis, kirklys, drengti, suoptas, gludnus, kuodys, nugoti, perti.

Antraštė:

liška

Reikšmė:

tam tikras padėjimas (lagaminas, pintinė ar pan.) nedideliu kiekiu siunčiamiems (gabenamiems) valgomiems daiktams bei gėrimams

Straipsnelis:

Retas (nepatekęs į LKŽ) ir ne visai aiškios kilmės yra žodis liška (tokia jo forma, rodos, labiausiai patikima), žymėjęs, kiek galima spręsti jau vien iš konteksto, kažkokį padėjimą (lagaminą, pintinę ar pan.) nedideliu kiekiu siunčiamiems (gabenamiems) valgomiems daiktams bei gėrimams. Tikroji to žodžio reikšmė bus buvusi maždaug ta pati, kaip ir Prūsų vokiečių dialektizmo Lischke (v. ž. Löschke), kuriuo pagal H. Frišbyrą (PW II 30) buvo vadinamas iš karnų, karklo plėšų, nendrių ir tt. pintas, už tam tyčia pervertos virtės į kukšterą įkabinamas pailguotinas su dangčiu krepšys, kuriame laukų darbininkai ir keleiviai gabendavosi pasiimtą maistą. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad lie. liška yra vokietybė. Iš tiesų tų žodžių tarpusavio santykio ir tolimesnės etimologijos problema yra daug sudėtingesnė (sprendimas atidėtas ateičiai ...). Keli pastebėjimai: pačių vok. žodis tėra palyginti siauras dialektizmas, kuriam kilmės šaltinio paprastai ieškoma kitose kalbose. Lie. kalboje yra ir [vak. žem.] leška (TD VII 8), pr. lie. lèška (A. Bezzenberger, GGA 1885 938). Lie. liška turi atitikmenį la. trm. liska ‘kišenė, krepšelis; virvelių tinklas šienui bei šiaudams nešti, regztis’ (ME II 475, EH I 744). Tolesniuose svarstymuose reikėtų paliesti ir santykį su le. trm. liszka ‘pintinė, krepšelis, kraitelė’ .

Šaltinis:

Lebedys, Urbutis 1968, 305