Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gáuti, kupėti, pažastis.

Rezultatai

Antraštė:: gáuti
Reikšmė:: erlangen, fassen
Straipsnelis:: žr. gausa
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 183, 203

Antraštė:: gauti
Straipsnelis:: Lie. gauti, la. gūt, gaut (dažniausiai ‘gaudyti, bandyti sugauti’, bet vietomis ir ‘gauti’), giminiški av. gūnaviti ‘padeda, pagelbėja’, gaona- ‘nauda’.
Šaltinis:: Buck 1949, 748

Antraštė:: gáuti
Straipsnelis:: gauuns (part. paet. act.) 57,₁₄ ‘gavęs’ : pogaūt, lie. gáuti, la. gaut, gũt, av. gaona- ‘pelnas, pajamos’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 636.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 217

Antraštė:: gáuti
Straipsnelis:: Pr. gauuns ‘gavęs’ nom. sg. m. part. praet. act. Arčiausiai susijęs su lie. gáuti, gavęs (: gauuns), la. gaut, gavis (: gauuns); gũt. Iš kitų ide. kalbų tik avestoje yra patikimesnių paralelių: gūnaoiti ‘duoti’, aprūpinti’, gaona- ‘įgijimas’ (plg. lie. gavė́jas, la. guvẽjs ‘tas, kas gauna, įgyja, pasiekia ką’); čiataip pat gava ‘ranka’. Prie jų prijungiama ir gr. ἐγγυάω ‘įteikti’, ‘laiduoti’, ‘susižadėti’ bei kt., kilę iš ide. *gēu-, *gū- ‘lenkti’, ‘kreivinti’ (žr. Pokorny IEW, 393), taip pat het. kuttar ‘ranka’, ‘petys’. Šie leidžia nustatyti bl. gau- : gav- pradinius semantinius motyvus. [177]
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 176–177

Antraštė:: gáuti
Straipsnelis:: Pr. gav- atstatoma pagal vietovardžius: Gawayn, Gawen, vėliau – Gowehnen, Gauwen, miškas, Gawen, Gauen ir kt. Karaliūnas Gavỹs tipo pavadinimams pagrindė ryšį su lie. gáuti ir pan.
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 177–178

Antraštė:: gáuti
Straipsnelis:: Archajinių formų su nosiniu afiksu, rekonstruojamų baltų kalbose, pastaruoju metu vis gausėja. Kamieno su nosiniu afiksu senumą, atsispindintį prūsų ir rytų baltų kalbose: lie. gáuti, la. gaut, pr. gauuns ‘gavęs’, angaunimai, engaunai, patvirtina sugretinimas su av. gūnaoiti ‘duoti’, ‘aprūpinti’, gaona- ‘įgijimas, gavimas’ (abiejose grupėse įmanomas *g virtimas gʰ, dėl to neatmetamas lyginimas ir su ide. *gou-, apie tai žr. Топоров 1979 II, 176, 177).
Šaltinis:: Иванов 1981, 218

Antraštė:: gauti
Reikšmė:: kaukti
Straipsnelis:: žr. giaurys
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 180–182

Antraštė:: gáuti
Reikšmė:: įsigyti, priimti (prekes ir pan.)
Straipsnelis:: žr. gudrus
Šaltinis:: Мартынов 1971, 428–431

Antraštė:: gáuti
Straipsnelis:: [aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *k̑) : g/g̑, plg. prasl. *ch(v)yt- / *chvat-: č. chytit, chytat ‘werfen, schleudern’, ‘chvátat’ ‘eilen’, luž. žem. chyśiś, chytaś ‘werfen, schleudern’, chwataś ‘eilen’, le. chwycić, chwytać ‘fassen, ergreifen’, taip pat s. le. chycić, chwacić ‘fassen, ergreifen, entreißen’, r. -chitit' ‘entreißen, rauben’, chvatit' ‘ergreifen, fassen’ šalia lie. gáuti, gáudyti.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 2000, 30

Antraštė:: gáuti
Straipsnelis:: [Aptariami ide. ir prasl. archajizmai nereguliariuose slavų kalbų prdirbiniuose.] Prasl. *gut- yra ide. *gēu- /*gō̆u- /*gū- ‘lenkti, kreivinti’ su plėtikliu -t- tęsinys. Refleksai -t- kamieno ide. kalbose turi semantinį atspalvį ‘sustorėjimas, navikas, maišas’. Analizuodamas baltų darinius Toporovas (PK E-H, 176-177) pastebėjo, kad lizdo semantika įgavo pasiekimo, gavimo, griebimo ir keitimosi reikšmę, plg. lie. gauti, la. gaut, pr. gauuns, taip pat lie. gausùs, gūvis ‘прибыль, доход’. Matant tokią semantinę raidą atrodo, kad ja galima aiškinti keleto slavų žodžių raidą: č. hútati (si) ‘размышлять’, r. tarm. гýтать ‘колыхатъ (ребенка), подбрасывать’, ukr. tarm. гутат' ‘качать, колыхать’ ir bulg. гутáць ‘t. p.’, nes iš reikšmės ‘griebti’ šie žodžiai įgijo reikšmę ‘supti’, o vėliau – ‘suprasti’. Reikšmės ‘supti, krėsti’ pasikeitimas į ‘perversti’ leidžia prasl. *gut- lizdui priskirti ir bulg. гътна ‘опрокинуть, перевернуть’, гътам ‘опрокидывать, перевертывать’, kurie yra iš ide. *ghub-t-, nes šie veiksmažodžiai tęsia prasl. *gъtnǫti, *gъtati. Kadangi ‘griebti, gauti’ semantika gali turėti vedinį ‘ginti, pridengti’, tai su *gut- galima sieti ir r. tarm. обгýтить ‘закутать’, насгýтить ‘надеть одежду’. Taip pat prasl. *gut- bazėje gali būti ne tik le. tarm. gut ‘kreivas medis’, č. hutný, r. гуть, bet ir *gut-tъ(jь) ‘storas, tvirtas’.
Šaltinis:: Варбот 2000, 45–46

Antraštė:: gáuti
Straipsnelis:: [Aptariami kai kurie prūsų ir lietuvių kalbos veiksmažodžių atitikmenys.] […] pr. gau-uns, au-gau-uns (inf. pogaūt), plg. lie. gãvęs, gavaũ gáuti […].
Šaltinis:: Smoczyński 1989c, 191